Sako visiems būna tokių dienų, kai norisi prie visų kabinėtis. Norisi visus TEN siuntinėti.
Sako, kad būna dienos, kai vien tik vieno žmogaus pasirodymas tavo akiratyje, paveikia, kaip bulių raudonas plėvesuojantis audeklas (aha, sako, kad būtent tas plėvesavimas veikia, o spalva skirta tik žiūrovams).
Sako, būna tokių dienų, kai tu nori pasakyt viską ką manai tam, kuriam niekas to nepasako.
Sako būna, tokių dienų, kai trokšte trokšti su visais susipykti, susirieti, ir tau visiškai tas pats (jei ne pažadas Tukiui, kad stengsiuos bloge nesikeikt, tai parašyčiau kiek kitaip), kas bus po to.
Dar sako, kad būna tokių dienų, kai galvoji ką čia priplojus, ką čia priplojus, ką čia priplojus.
Sako, būna tokių dienų, kad siunti, jei negauni dėmesio iš tam tikrų žmonių, o jei gauni tai tada viską išlieji ir elgiesi nenormaliai.
Sako, būna tokių dienų, kai tau px kas nutiks toliau.
Vat ir galvoju. Įdomius dalykus, kartais žmonės sako.