Month: October 2010

Apie tinklaraščių pavadinimus

Niekiviskmėjinėjimas jau apkomentuotas per visas raides.
Turiu gi aš dar Šiukšlynėlį, apie kurio pavadinimo reikšmę manęs dažnai klausinėja… Neaiškinsiu, nes mano nuomone viską paaiškina sakinys “O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!”
Bet tame bloge susidariau linkų į kitus knyginius tinklaraščius sąrašiuką. Žiūriu aš į tą sąrašiuką ir galvoju…  Vienok originalu.

Kaip ištrinti feisbuko anketą?

Pribrendo mintis parašyti tradicinį savo įrašą apie paieškos žodžius, katrie kaži kokiais būdais atveda į niekiviskmėjinėjimus. Man vis šypsausi, kai juos skaitau.
Pats pagrindinis ir dažniausiai dabar pasitaikantis yra “Kaip ištrinti feisbuko anketą?“. Vaikai vaikai, na ir kam ją trinti? Mirti ruošiatės, ar ką? Nes juk jei nesiruošiat, tada kurti reikia, o ne trinti. Žinot žmogų be anketos? Anas yra nenormalus. Nekalbėkit su juo. Nesidalinkit saldainiais. Neskolinkit batų. Plaukitės rankas jei praeina pro šalį. Dar užsikrėsit.
Kažkas ieškojo “kaip pasveikinti kolegą išeinantį iš darbo“. Šitas atsakymas labai lengvas. Nereikia net ir gūglės. Siūlau sakyti: “mielas kolega, sveikinu tave išeinantį iš darbo”.
Gėrimų tema: “Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, Kai reiks užmokėti aš išeisiu.” Barakudų daina, tik kad informacijos pas mane apie tai nėra. Svarbu neprisigerti tiek, kad nespėtum išeiti.
Labai įdomu ir man būtų sužinoti kas daro “amelijos iš monmartro analizes“. Kita vertus visiškai rimtai: ar ieškot sukramtyto ir ant padėklo pateikto atsakymo, kaip žiūrėt tą nuostabų filmą? Neįdomu gi. O jei pažiūrėjot ir nieko nesupratot, tai ir analizė nepadės.
“triufeliu auginimas” – kieno? kas? kur? Manau paprasčiausiai: nusiperki triufelių sėklų. Įkiši į žemę, statai vazoną ant palangės ir augini. Nepamiršti kas 5 min nubėgt pažiūrėt ar dar nesudygo.
“nematomas laiskas” – tokius rašyti labai lengva. Žiū: rašau tau laišką nematomą, ir pasakoju apie tai, ką mačiau feisbuke, kas ką laikino ir ko nekenčia… Na kaip?
“PC TRINIMO PROGRAMU DESIMTUKAS”  – šitas geras. Personalinio kompiuterio trynimo programos? Programa plaktukas, programa penktas aukštas, programa kibiras vandens. Kompiuteris išsitrina negrįžtamai.
Gyvenkim linksmiau.

1090

Darbo biržoje paduodu porą autorinių sutarčių. Ant jų yra užsakymo data. Nėra parašyta iki kada užsakymas. Konsultantė man sako, tai jūs čia man ranka parašykit iki kada tęsiasi sutartis, mat man reikia dviejų skaičių. Jei nežinot, tai sugalvokit, jokio čia skirtumo.

Blogosodas, žirafos ir komentatoriai

Esat buvę Kauno zoologijos sode? Po to kai praeina murmesys apie “blogas sąlygas”, aptriušusius gyvūnus, po to… Po to pamatome kažką įdomaus. Bėgioja zebriukai, tingiai miega didžiosios katės…
Man labai norisi lietuvišką blogosferą palyginti su Kauno zoologijos sodu. Blogeriai – gyvūnai. Žiūrovai – komentatoriai.
Tad kokie gi tie gyvūnai? Beždžionės įžūliai  rodo savo šikną – žiūrėkit žiūrėkit! Va dar ir viešai pasikasysiu! Žiūrėkit! Ei, ei ei, nenueikit, žėkit kokia rožinė šikna!
Liūtas drybso išdidžiai. Aš čia svarbiausias, aš nuostabiausias, aš geriausias.
Meškutė nuolatos daranti tik tai, kas visiems patinka. Ir paploja ir pašokinėja. Tik žiūrėkit, tik sausainiukų duokit! Aš dar ir šitaip moku, ir anaip.
Ruoniai visiškai nesikuklindami viešai poruojasi. O kas jiems. Jie nori ir tai daro. Nepatinka – nežiūrėkit.
Prie žirafos narvo visada pilna žmonių. Garbėtroška išdidžiai tiesia galvą ir leidžia ją pamaitinti. Ji žino, kad yra nuostabiausias sodo žvėris.
Ir pilna statistų – ožkyčių, žuvyčių, antyčių, kurie yra, bet jei nesirodytų tai niekas neišeitų iš zoologijos sodo nusivylęs.
Ir yra žiūrovai. Zoologijos sodo lankytojai. Jie vaikšto nuo vieno prie kito, kalba, rodo pirštais, sprendžia, kuris gyvis yra įdomesnis, prie katro verta ilgiau stabtelėti.
Žiūrovai turi vieną bendrybę. Jie nusipirko bilietus. Bet kokie skirtingi! Vienas mandagiai pakalbiną žirafą. Kitas paerzina vilką. Trečias fotografuojasi prie kupranugario. Penktas mėto bananus beždžionėms. Ir dar yra tie piktybiniai. Jie gali mesti išgertos macdonaldo kolos indelį. Nes ten dar pakankamai ledo ir skaudės. Jie spardys užtvaras, lips per tinklus. Nesilaikys jokių sodo taisyklių. Miegantį liūtą apmėtys akmenimis – stok ir riaumok, aš pinigus sumokėjau!
Ar sodo administracija turėtų tokius lankytojus toleruoti? Visi gi lygūs ir visi turi savo nuomonę. Jie atėjo kartu su kitais lankytojais ir ko čia prie jų kabinėjamasi? Argi nėra čia laisva šalis? Jei liūtui nepatinka akmenys, tegu eina į narvo gilumą? Suerzino vilką? Tegu lenda sau į būdelę ir nekiša nosies!
Mūs blogosfera labai panaši į zoologijos sodą. Ypač komentatoriais. Ypač tais, kuriems reikia priminti, kad nepaisant to, kad turinys viešas ir prieinamas visiems, dar nereiškia, kad jis gali elgtis taip, kaip jam patinka. Ir dar piktintis, kai užerzintas liūtas įkanda į ranką. Tą ranką, kurios jis neturėjo pasiekt.

Savimyliškas konkursėlis arba dovanoju knygų

O kodėl gi ne. Kaip tik turiu čia tokių knygų, kurias perskaičiau ir daugiau to nedarysiu. Ketinau parduot, bet galvoju, kad galiu ir padovanot. Bet negi imsiu ir dovanosiu taip vat  ir šiaip. Neee, aš padarysiu, kad man būtų įdomiau. Tad paskelbsiu gi aš konkursėlį. Paprastas tokis. Čia prirašysiu klausimų, o jūs man prirašykit atsakymų. Komentaruose. Bet jei jau labai labai labai labai kuklinatės tai parašykit emailą (kontaktas dešinėje). Bet jei laimėsit, tai žinokit apie tą meilą papasakosiu 🙂
Ai, tai prieš tai sugundysiu. Ką gi dovanosiu? Kaip jau minėjau – tris knygas. Gal po vieną, gal visas tris vienam. Čia priklauso tik nuo to kiek jūsų atsakymai man patiks. Ir kiek gi žmogiukų dalyvaus. Knygos skaitytos. Tai yra dėvėtos. Bet tvarkingos. Jas gi aš išsiųsiu paprastu paštu. Išskyrus tuos, kuriuos pažįstu asmeniškai. Mat konkursas neturi punkto “draugai, giminės ir meilužiai dalyvauti negali”. Na arba susitarsim kaip nors jau dėl atsiėmimo.
Tad turbūt jau užknisau, o vis dar nepasakiau kokios knygos. Prašau:
1. Rėjus Bredberis “Pienių vynas”
2. Michaelis Endė “Momo”
3. Vladimir Sorokin “Ledas”
Nu tai, ką. Ne tokios ir blogos? Įvairiems pomėgiams. Jūs jau kai dalyvausit tai surašykit eilės tvarka, kokios knygos labiausiai norėtumėt.
Ok, tai dabar konkursas 🙂
1.  Žmonės, kurie skaitote visus mano prieinamus blogus, klausiu jūsų, kodėl tai darot? Nes jums įdomu KĄ aš rašau, ar nes jums tiesiog įdomu, kad AŠ rašau, tai yra mane sekiojat:). Žmonės, kurie neskaito mano visų prieinamų blogų, kodėl gi jūs neskaitot?
2. Papasakokit man, mielieji, kokie jūsų manymu yra mano trūkumai. O jei galvojate, kad tokių nėra, tada sufantazuokit :).
3. Papasakokit man, kodėl jūsų manymu aš buvau nustojusi rašyti Niekiviskmėjinėjimus. Tiems, kas tokio fakto nežino: daugiau nei metus šito blogo nebuvo, o tada jis vėl atsirado ir yra tęsiamas nuo tos pačios vietos, kurioje buvo dingęs :).
4. Parašykit man, kaip jūs įsivaizduojate standartinį mano rytą, eilinę darbo dieną.
5. Parašykit penkis faktus apie mane, kuriuos manote žiną (pvz., Salomėja šiais metais perskaitė daugiau nei 100 knygų, arba Salomėja vakarais mėgsta žiūrėti žinias per TV). Jei nieko nežinot – fantazuokit. Linksma gi.
Kaip ir užteks, ne kas per daug, tas į kūną, ar ne? Atsakymų ilgis neribojamas, tačiau ribojamas trumpis. Norėčiau, kad kiekvieno punkto atsakas turėtų bent 10 žodžių. Čia ne prievarta, bet smagu gi, kai yra ką paskaityti. Konkursas pasibaigs spalio 31 d. Laimėtojus paskelbsiu lapkričio 1 dieną.
Beje, numačiau galimybę, kas bus jei neatsiras dalyvaujančių. Čia jums ne “like” feisbuke paspaust, čia daryt kažką reikia! Todėl gali nesusidaryti darančių. Tada aš tas knygas tiesiog parduosiu ir nusipirksiu kokią nors kitą 🙂 Xa xa! Tai pradedam!
P.S. Pasidalink su draugais! Knygos yra geras daiktas.

Ogi šiandien pagirioms (ačiū, mano mieliausieji, kad atėjot ir pasenėjimą paminėjot) pasikinkėm žirgus ir numynėm lyg Trakų. Per gariūnus ir Lentvarį pirmyn, per Kariotiškes ir Kauno plentą atgal. Nekenčiu važiuot per miestą. 5 didmiesčius praeitą mėn. apturėjau, o Vilnius man vistiek baisus baisus.
Bet buvo smaguva. Kibinai Kibinlare tokie pat skanūs. Kaip visada. O gamtos spalvos! Kokios spalvos. Fotiką kaip tyč pamiršom, tad galvoje nenufotografuotų nuotraukų krūva.

O šiandien jau įjungė šilumą! Woohoo!

Šiandien rašiau G., kad grįždamas paprašytų ko nors, kad nu gal jau įjungtu. Jis man sakė, kad nieko nesutiko, bet turbūt melavo.
Vakar aš tapau vyresnė, reiškiasi ir protingesnė 😛
Ir galvoju, kad šiemet man labai nuskilo negauti dovanų to ko nenorėčiau. Woohooo! Viena labai miela dovana aš ir pasigirsiu. Nors niekada nemėgau e-atvirukų, šitas toks mielas, kad turbūt perkelsiu į realybę, o kol kas gi puošia mano darbalaukį (ačiū ačiū autoriui, kurio turbūt nereikia pristatyti nei vienam Katino Kęsto gerbėjui)(ir aha, mano darbalaukyje visada tuščia. Tik “recyclebinui” leidžiu ten tupėt):

Na ir viskas dar nesibaigia, vaikai, ar ne? Švęsti gi reikia ilgai ir linksmai! Susimatysim.