Aš visada buvau ta mergaitė, kurios kojas “puošia” mėlynės. Nuo pat vaikystės. Juk gyvenime vis kas nors nutinka, tai iš medžio iškrenti, tai įspiri į durų kampą, tai šiaip stukteli. Na ir niekada man nekilo mintis maivytis ir tas kojas slėpti. Esu girdėjusi ne vieną pamaivą, maždaug: “oi sugėlė taip kojas uodai, kad negalėsiu visą vasarą sijono dėvėti”, “oi randas pas mane, tai negaliu šortų užsimauti”… Hm.
Ir šiandien parduotuvėje viena pardavėja keistai nužvelgė mano didžiulę mėlynę ant šlaunies, nežinau ar pastebėjo tas visas kitas. Iš išraiškos atrodė, kad galvojo apie tai, kaip galima eit su šortais, kai kojos taip sudrapalintos. Ir dar baltos.
Ką žinau. Man atrodo žmonės gyvena gyvenimą. Dirba soduose, eina į žygius, sportuoja. Na ir tas gyvenimas viena ar kita forma pasimato. Kam būtų geriau per tokius karščius paslėpus kojas po džinsais? Gi ne tai pardavėjai, kuri jau seniausiai mane pamiršo. Nesimaivykim.