Visi žino, kad moterys turi būti geros mamos, žmonos ir guodėjos. Vyrai turi būti meistrai, medžiotojai ir saugotojai. Vyrai yra protingi ir paprasti, moterys yra kvailos ir intrigantės.
Ir štai citata iš knygos, kuri rašo apie 1855 metais vykusius įvykius. Citata neatsitiktinė, po to kai perskaičiau šitą knygą, vis dar daug galvoju, apie tai, kad niekas nepasikeitė, tik moterys tiki tuo, kad pasikeitė:
Tais laikais abi lytys ryškiai skyrėsi rūbais, elgsena, požiūriais ir laikysena. Net baldai ir kambariai buvo skirstomi į “vyriškus” ir “moteriškus”: valgomasis buvo laikomas vyrišku, salonas – moterišku kambariu ir panašiai. Visa tai buvo grindžiama biologiniais “argumetais”.
“Negalima abejoti, – rašė Aleksandras Vokeris, – kas vyrui, pasižyminčiam sugebėjimu mąstyti, fizine jėga, kuria jis nebijo pasinaudoti, yra skirta būti globėju. Moteris, menkai tesugebanti protauti, silpna ir baikšti, pati reikalinga globos. Tad aišku, kad vyras valdo, o moteris paklūsta.”
Su nedidelėmis variacijomis šis argumentas buvo visur kartojamas. Moterys menkai tesugeba mąstyti, jos negali apskaičiuoti padarinių, jas valdo emocijos, ir todėl jų elgseną privalo griežtai kontroliuoti protingesnis ir šaltakraujiškesnis vyras.
Moterys buvo mokomos taip, kad dar labiau pajustų savo tariamą protinį atsilikimą. Gali būti, kad daugelis gerai išauklėtų moterų išties buvo panašios į tas kvailai besišypsančias ir kikenančias, patologiškai jautrias bukaprotes, kurių apstu Viktorijos laikų romanų puslapiuose. Vyras negalėjo tikėtis, kad žmona gerai jį supras. Mandelis Kraitonas skundėsi, esą “damos labai prastai tinka intelektualiniam bendravimui. Susidaro įspūdis, kad jos neturi įdomesnių minčių ar sumanymų, ir nors retkarčiais savimeilę pakutena mintis, kad gali jas šio to išmokyti, šis noras greitai išblėsta.”
M. Kraitonas “Didysis traukinio apiplėšimas”
Ir aš ne veltui nurašinėjau šitiek. O todėl, kad pailiustruočiau pasaulį. Toks koks jis yra. Jau įsivaizduoju, kaip man sako: tu perdedi, seniai jau viskas pasikeitė. Bet o argi? Ir iš kur tokie duomenys, kad pasikeitė? Taip, šiek tiek atsirado vyrų, kurie į moterį žiūri, kaip į draugą. Yra moterų, kuriems vyras yra partneris. Bet vos tik vyrui nepatinka moters sprendimas (pvz., prezidentės), tai ji yra išvadinama durna boba. Ir tiek. Ir visi supranta. Sako, nu negalantiška taip sakyti prieš visus, nu bet, nu bet, nu bet… Vistiek gi vyrai ieško ką globoti, o moteris to globojančio, ypač pinigine, na bet kartais ir kitomis globos priemonėmis.
Šimtus kartų girdėjau pasakojimus, kai moterys sako: “taigi jis vyras, taigi tegu manimi rūpinasi”, arba “kodėl aš turiu pirkti plytelių klijus, aš čia nieko nesuprantu, tegu vyras perka.” O jei vyras veterinaras? Tai jau savaime apie plytelių klijus žino? Tiesiog gimdamas sužinojo?
Jei moteriai užeina isterija, sakoma: “ak visos moterys tokios, praeis”. Jei vyrui užeina isterija, tai jau kažkas nenormalaus, rimto, nesuprantamo, į tai reikia įsigilinti, paguosti ir suprasti.
Jei vyras gatvėje duoda replikuojančiam chamui į galvą – jis gynėjas ir šaunuolis. Jei moteris išbes akis ją užkabinusiai kalei – čia tik moteriškas pavydas, psichozė ir nervų nevaldymas.
Vyras, kuris turi bjaurių charakterio bruožų yra paliekamas. Susiranda kitų moterų – tai pasikartoja. Ir tada sakoma, ak kaip jam nesiseka, vis kažkokios ne tokios pasitaiko, visos jos vienodos…
Moteris, kurią palieka vyrai dėl jos nesugyvenamumo yra apkalbama, kaip netinkama. Nugi ne veltui ją palieka. Vadinasi yra kažkokia bėda.
Moteris nepriimama į atsakingas pareigas, slapta (nes viešai gi taip negalima) motyvuojant tuo, kad jai bus pms, ši bus emociškai nestabili ir pan. Nors galėtų išrašyt kontraceptinių tablečių ir bėda baigta 🙂
Ar aš kalbu, kaip feministė? Nuskriausta moteris, kurios nevertina vyrai? Turbūt pasirinkau tokią rolę šiame įraše. Nes savo asmeniniame gyvenime aš tai nuignoruoju. Aš niekada (išskyrus tokiose diskusijose, kur kartais specialiai atstovauju vieną pusę, o kartais kitą) nesu sakius vyrui, kad tai ką jis iškrėtė yra tiesiog “vyriška”. Taip aš sakau, kad spalvotumas būdingas paukščiams patinėliams. Bet pamačiusi spalvotą man nežinomos veislės paukštį nesakau, ak, taigi čia patinėlis. Mat papūgos, kanarėlės ir dar šimtai man nežinomų rūšių nelabai atitinka tokį skirstymą.
Negaliu sakyti visi fizikai, kažkokie keisti, nes mačiau ir kitokių.
Todėl aš renkuosi man mieliausią būdą. Žmones vertinti pagal jiems būdingas savybės. O šitaip mėgsta sakyti Linas ir Andrius (o ne, vyrai taip sako, nes Linas ir Andrius yra vyrai). Šitą kvailą savybę turi Ona ir Birutė (o ne, nu tos moterys turi tokių kvailų savybių, nes Ona ir Birutė moterys).
Lygiai taip pat ir kitose tolerantiškumo srityse. Aš negaliu sakyt, kad toleruoju ar netoleruoju homoseksualų. Bet galėčiau pasakyti, kad negaliu pakęsti Miko, kuris yra homoseksualus (o ne nekečiu gėjų nes Mikas toks). Ir man labai patinka Vaidas, kuris irgi yra homoseksualus (o ne, oi kaip man patinka gėjai, nes man patinka Vaidas).
Viską galima taikyti ir seniems, jauniems, pagal tautybę (pvz., žydai), plaukų spalvą (ar blondinės kvailos, nes mano pažįstama blondinė A yra kvaila?), o raudonplaukės protingos (nes aš pati protingiausia)?
Bet, kad ir kaip aš besistengčiau gyventi, ugdyti savo vertybes, jas taikyti, vistiek niekur nedingsiu nuo to, kad pasaulis yra toks, kaip citatoje.
Būtent būtent būtent. Sunku būt moterim, ką? Sunku būt vyru, aha.
Tik va prisikabinsiu, galima? “Nors galėtų išrašyt kontraceptinių tablečių ir bėda baigta” – tas PMS nėra būtinas gydyti, čia yra vienas štampų ir kažkaip laaaabai krito į akis tokiam tolerantiškam įraše 🙂
O kad niekas nesikeičia, faktas. Gal labaiu maskuojama, bet keičiasi – kažin. Truputį. Gal.
Na aš norėjau pasakyti su tuo pms ir tabletėmis, kad net jei yra didelis reikalas (būna tikrai baisiai sunkių atvejų (labiau fiziškai nei morališkai), galima to išvengti. Nes iš esmės žmogus, šiuo atveju moteris, per daug metų išmoksta su tuo gyventi, numatyti kaip ir kas, kada pasireiškia ir panašiai.
vis tiek čia kaip imti galvos skausmą ar dar kokią retsykiais nutinkančią ligą kaip pagrindinį argumentą. Na čia mane turbūt tiesiog baisiai erzina, nes kaskart, kasi norisi susisukt į kamuoliuką ir paverkt viskas nurašoma PMS’ui. Fe 🙂
Nenoriu veltis į diskusija, kaip labai pasaulis pasikeitė nuo XIX amžiaus. Jeigu Jums šiuo metu atrodo, kad nepasikeitė, tai vargiai ar sugebėčiau pakeisti Jūsų įsitikinimus diskutuodamas komentaruose.
Bet, yra ir kita šio reikalo pusė – ar tikrai mes visi turime suvienodėti ir palikti kažkokiais tai unisex’ais? Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad visi męs esame skirtingi. Tiek charakteriu, tiek lytimi, tiek išvaizda, tiek gyvensina, tiek…Tiesiog būna gerų ir būna blogų dienų. Manau šis įrašas padarytas blogą dieną. Kita dieną, esant geresnei nuotaikai įrašas gal nebūtų toks pesimistiškas? 🙂
Įrašas neturi nė kruopelytės pesimizmo. Kaip ir visas šitas blogas. Kaip jau kai kur rašiau, kad nuostabumas yra skirtumuose. Kad aš kitokia nei nePatyliukais (spėju mergina) ir nei praeivis (spėju vaikinas). Kad skiriamės visi vieni nuo kitų. O ne aš ir nePatyliukais skiriamės nuo praeivio. “Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad visi męs esame skirtingi.” – būtent su šituo aš ir sutinku. Vis esam skirtingi, o ne tėra mūsų tik dvi grupės.
O pasaulis nuo XIX amžiaus gal ir pasikeitė technologijomis, arba mylisi visi vieni su kitais ir nekvaršindami galvų dėl santuokų ar ten panašiai. Bet čia tėra tik fasadas. Gilumoj viskas taip pat.
http://en.wikinews.org/wiki/UK_study_claims_men_have_higher_average_I.Q._than_women
http://www.newsweek.com/2008/01/22/he-s-not-as-smart-as-he-thinks.html
tai va 🙂
Šiek tiek vienpusiškas įrašas 🙂 Yra daug dalykų, kurie moterims atleidžiami, o vyrams – ne. Pvz., pamatom dvi moteris gatvėj susikabinusias už rankų. Normalu. Pamatysim du vyrus – p*darai! Moterys gali siausti, kvailioti, dūkti pe kokį mergvakarį – visi pažiūrės ir nuleis juokais. Jei tik vyrai pabando iškrėst ką nors panašaus – debilai ir chamai!
Yra daugelis dalykų, kuriais mes panašūs, bet dar daugiau tokių, kuriais skiriamės. Ir stipriausias ir, mano nuomone, teisingiausias būdas problemų sprendimui yra vienas kitą pažinti ir suprasti 🙂 Yra tokie autoriai Alan ir Barbara Pease – jų knygos būtent apie vyrų ir moterų skirtumus. Visiems siūlyčiau pasiskaityt – tikrai sumažės nesusipratimų su priešingos lyties atstovais 🙂
:), ir ką tas va?
Evaldai, nepamirškime paminėti, kad būtent vyrai vyrams neatleidžia to, ką atleidžia moterims. Aš vis tik siūlau bandyti pažinti asmenybę, o ne moteris ar vyrus apskritai. Nes aš laikysiuos savo nuomonės, kad žmonės yra skirtingi visi ir skirtumai (tokie, kaip paminėjai) tėra pritemti, primesti, ar kaip norit taip įvardinkit.
Na gerai, nebeliko 2 grupių ir visi palikom unisex’ais. Tai Jūs turbūt su mielu noru dainuotumėt serenadas po langais, gatvėje užmatytam vaikinui? Pradėtumėt lankytis sporto salėje, kad pečiai praplatėtų, nes verkiančių ant jų bus dvigubai daugiau? Galų gale, jeigu atsitiks koks kataklizmas, ir mūsų civilizuotas gyvenimas baigsis, tai ar Jūs pasiruošusi eiti medžioti stumbrų, kol vyras rūpinsis vaikais Jūsų oloje? 🙂
Kiek reikėjo tiek savotiškų serenadų mes ir sudainavom, gal ne po langais, gal languose, bet iš esmės tas pats. Sporto salėje lankytis nepradėsiu, nes nemėgstu sportuoti ir tai su lytimi nesusiję, bet aš apskritai nevertinu sporto dėl to “kad pečiai praplatėtų, šikna sumažėtų, kojos pailgėtų”, tačiau gerbiu tuos, kurie sportuoja dėl bendros sveikatos, savo organizmo darnos. Apie tą kataklizmą, tai jau nereikia laikyt mane visiška psiche, manant, kad aš kataklizmo akivaizdoje vaikus gimdysiu. Juolab, kad tas kataklizmas kaip ir įvykęs ir nepasakyčiau, kad man taip jau prastai sekasi stumbrus medžiot. Darnoje su partneriu aišku, nes nesuprantu kodėl jūs norite apkeisti mus vietomis, o ne siūlote kartu kažką daryt.
Simple 🙂 Nes mastymas tai tunelinis 🙂
Manau, Jūs pati atsakėte į savo klausimą – kataklizmo akivaizdoje Jūs elgtumėtese visai kitaip ir bandote net išvengti kalbų apie tai. Kai gyvenimas toks lengvas ir be rūpesčių tai ir pradedama, atsiprašau už išsireiškimą, išsipisinėti ir kabinėtis 😛
Atsiprašau, bet jūs neskaitėte mano komentaro. Kur aš sakiau, kad “kataklizmo akivaizdoje elgčiausi visai kitaip”? Kitaip nuo kokio dabartinio elgesio ir kaip aš sakiau elgčiausi? Ir aš gi nekalta, kad jūsų gyvenimas lengvas ir be rūpesčių, tai mano nuomonei įtakos nedaro.