Žinutė butelyje

Labas,
štai gimsta dar vienas mano laiškas. Ir vėl ne popierinis. Nes tu neturi adreso. Todėl rašau čia. Kaip žinutė butelyje. Gal rasi, gal perskaitysi, o gal raidės sušlaps ir nusiplaus taip nieko ir nepasakiusios.
Kas blogesnio? Ai nežinau. Darbinės nuotaikos nekokios. Žinai, kai reikia apsispręsti dėl kai kurių dalykų visada sakau, kad atsakymą mes žinome. Ten giliai. Hm. Dabar nežinau. Tikrai. Jau trečią kartą turiu apie tai galvoti bliam. Ir taip, ir anaip negerai. Gal tikrai eit baldų rinkt [[darbinis juokas]]?
Kas dar blogesnio? Eiliniuose supermarketuose neįmanoma rasti juodų rašalo kapsulių. Ok, kapsulės apskritai ne lygis, bet aš ir nesiekiu aukštumų. Vat na prireikė ir nors nusišauk. Teks eit į kokią special parduotuvę. Nors manau, kad man reikia tušo. Tada plunksnų. Ir prasideda išlaidos:) Mažumėlę apleisiu akrilą. Neturiu sąlygų juo piešti, bet gimė naujų idėjų ir įkvėpimas.
Kas geresnio? Pvz., parduotuvėje, kurioje perku vakarienę rasti tamsaus Samsono.
Dar gi sužinoti, kad artimas žmogus pasiilgo savo garbanotos Mėjos. Ačiū D. :)) Mes dar nuvažiuosim prie jūros. Pamatysi. Gal per tavo gimtadienį?
Dar gi galvoju, kad jau šitas namas stovi nesudegęs reikia daryt įkurtuves. Turiu gi išmatuoti kiek žmonių telpa bute. Ir dovanas susirinkti. :))) Kaip gi kitaip? Klausi ką kviesiu? Gal ta, kieno mintyse rudos akys, gal tą su ramentais strykt pastrykt, dargi juos. Štai ir rinkinukas. Na ir tave. Čia jau net atskirai sakyt nereikia. Jei tik gausi laišką.
Laikykis,
Salomėja