Visokybinis laiškiukas

Labas,
va va, tik žybt žybt ir naujas mano laiškas apie kasdienines bla bla. Kaip gi sekasi? Į šį klausimą dabar yra labai madingas atsakymas:
– Dar neatleido.
Tarsi vien tik tai visiems ir terūpi. Darbas ir pinigai.
O šiaip viskas puiku. Vakar buvo kažkokia dovanų diena. Na taigi, kad gavau knygą, kurioje nediduku šriftu privaryta beveik tūkstantis puslapių teksto, tai kaip ir nebuvo labai netikėta. Gi norėjau ir sukau ratus knygynuose. Nes lyg ir už darbą, kad kartais būnų užrašų knygelė su priminimo funkcija. Visai nesunku, be to lavina atmintį. O bet tačiau antroji dovana buvo iš staigmenų serijos, nes šitoji Salomėja gavo dailią pypkutę. Vo dabar tai bus išpildytas tas polinkis parūkyti, bet cigarečių nemėgimas. Ir labai smagu sėdėti virtuvėje ant žemės susisukus į raudoną apklotą ir uosti gardžius dūmus.
O ryt, o ryt galbūt išsipildys vienas mano noriukas. Būtų puiku. Norėti apskritai yra smagu, kad ir koks tas noras ar svajonė būtų. Ir žinoma siekti. O štai jeigu prabalsuotum, o dar ir draugams pasiūlytum tai padaryti, už šitą filmuką, tai priartintum herojų prie noro išsipildymo. Apsidžiaugčiau. Bet žinoma visada gali pavydėti ir paburbėti, ir iškritikuoti. Būtų labai žmogiška ir madinga. Argi ne?
Taip va ir baigiu šiandien. Parašysiu dar kadanors. Iki.
Salomėja