Ukmergė-Šilutė. 8.5 val.

Tram param. Šiandien (pirmadienį, o kada publikuosiu įrašą nežinau, kai internetas bus po ranka) oficialiai prasidėjo mano atostogėlės. Panašu, kad ne veltui aš Lietaus Deivei meldžiausi. Puikesnio oro negalėjom mes tikėtis.
Dienos tikslas: kelionė Ukmergė – Šilutė.
Kelionės pradžia: 10.30 val.
Kelionės dalyviai: mažas, senas, raudonas, neseniai terkšt patyręs ir po to neremontuotas, vos gyvas pežiukas 106; linksmas, ekstremalas yozux; ir žavingoji Salomėja.
Pajudėjom pajudėjom :). Pirmas sustojimas Leonpolis: hm, keistą karmą turinti vietikė. Kažkada kai buvau čia pirmą kartą per plenerus, dvare gyveno žmonės. Įdomu kas jiems nutiko, kur pasidėjo.

Kelionė tęsiasi toliau. Pora komercinių sustojimų Kaune. O po to prie Raudondvario pilies. Laibai įdomi teritorija. O ir pilis pati tokia šarminga, nors paprasta:

Kitas sustojimas buvo prie Vilkijos bažnyčios. Iliustracijos nebus, nes nemėgstu rodyt visokių ten bažnyčių. Vilkijoj suvalgėm ledų. Žinot tokius tarybinius ant pagaliuko? Yra latviški Pols. Bet retai kur aptinkami.
Tram param ir stabtelėjom prie Ringovės piliakalnio. Ypač man patiko laiptukai. Kokių penkiolikos centimetrų pločio ir kas antro nėra:

Stojam Seredžiuje ir kopiam į Palemono piliakalnį. Užtaikom ant ekskursijos. Išklausom paskaitėlės apie kalną. Ypač man patiko faktas, kad kopus kopus į kalną… Ant garsių piliakalnių randi… …karves. Hm:

Next pause. Belvederio dvaras. Gražus, bet greit nugrius. Labai apleistas:

Jūsų dėmesiui Veliuonos dvaras. Iš visų išsiskiria tuo, kad medinis. Tos kolonos irgi medinės, arba bent jau tokios atrodo:

Nors man labiau nei dvaras, įstrigo tualetas:

Na jau popsine tapusi Raudonės pilaitė:

Ir visai neįdomi Panemunės pilis. Nei įeisi, nei apeisi. Ir kam tokia reikalinga?

Po to sustojom prie Šilinės smuklės. Nieko blatno. O vat Rambyno kalnas apipintas legendomis daug įdomesnis. Atvažiuoji mašina lygia vieta. Randi lentelę, kad čia kalnas… O kur tas kalnas? Nors geriau paieškojus randi:

Dar ir aukuras ten…:

Argi nenuostabus tas gyvenimas? Aš irgi taip manau.

Kelionės pabaiga: 19 val.
P.S. Linkėjimai Laurai, Donatui ir Audriui (perduokit kas skaitot ir pažįstat).

7 thoughts on “Ukmergė-Šilutė. 8.5 val.”

  1. Ačiū ačiū už linkėjimus. Jums taip pat linkėjimai (kaip tyčia nuo pirmadienio ir oras pagerėjo gerokai).

  2. Hmmm, jokių aukso šventyklų ir didžiausių pasaulyje keptuvių… Bet noriu tokių maršrutų!
    Gražu Lietuvoj, užtat kad!

  3. o tai čia iš anksto susiplanavot kur stosit? ar taip iš lempos? nes bent mano tai lietuviškų vertų apžiūros objektų žinios nėra labai gilios, didžiosios dalies tavo išvardintų atrakcijų nei girdėjus nei žinau kur yra (: tai įdomu pasidarė, kaip čia taip Salomėja tokia apsišvietus..

  4. shiny, šiaip Panemunės trasą galima internete rast. Tuo keliu dažnai važiuojam, bet niekad nestojam. Tai išskyrus Raudonės ir Panemunės pilis nebuvau nieko mačius. O vadovavomės rudais kelio ženklais nurodančiais lankytinas vietas. Ir aplankėm viską ką siūlė.

  5. Panemunės pilį aplankyti galima, ir jei būna mažai žmonių be jokio papildomo mokesčio pavaikšto kartu ir papasakoja, man ten labai patinka. Šalia Panemunės pilies dar galima ir koplytėlę aplankyti, tik reikia ant kalniuko palypėti. O šalia pilies, prie tvenkinių galima piknikėlį pasidaryti, labai romantiška 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *