Prasidėjo nuo darbo biržos. Čia konsultantė sako: ajėj, jūs gi jau 3 metai bedarbė!!! Hm 2009 birželis. Jau 3 metai praėjo? Pagal mano skaičiavimus nėra net dviejų. Pagal tetos: 2009, 2010, 2011 – visi trys. Ok. Sakė jei nieko nesusirasiu reiks eit viešųjų dirbt pagal naują projektą. Tai kai lėksit į darbus pro šluojančią Salomėją nepamirškit pasisveikinti. Dar liepė eiti į grupines konsultacijas. Labai juokiausi kai sužinojau kur jos vyks. Nesakysiu kodėl.
Tada ieškojom pigios indaplovės. Ai neradom. Tai nusprendėm dvi barkėdes pirkt. Buvo jos Akropolio balduose. Teko ten būti? Toks stadionas, kuriame reikia eit ir eit ir eit ratu. Ir nėra. Ir nėra!!! Pasirodo bankrutuoja užsidaro! Bet dar yra sandėlis, kuriame mes jas spėjom nusikauti. Patogios. Dabar sėdžiu, nors baro dar nėra. Ir gavau 2 magnetukus šaldytuvvui, cha!
O galiausiai ir indaplovę nusikovėm. Tą vienintelę, kuri laukė. Gi sakiau, kai ratais važinėjom, kad verkia ji čia kaži kur! Dar nežinia kaip plaus. Nenauja. O ir internete apie tokias nulis žinių. Bet nu gal pagerins šeimos santykius :))))
O dar pirkom salotinį arbatinuką. Salotines ir oranžines dėžes. Jėga.
Tam stadione aš pasiklyst sugebėjau 🙂
Nenuostabu, aš irgi beveik 🙂
Bet tai kaip pikta, kai priraitai šitiek kelio, o tos mergičkos su barkėdėm – nėra! Ir tada dar atgal raityt viską ką šitiek nutiopinai…
aha, tame baldyne beprotiškai painu, nieko aš ten nesuprantu, gal pagrindinė bankroto priežastis ir yra tas apžvalgos ratas :))
Nemanau. Tokiu atveju ten visi bankrutuotų. Tačiau niekam nelinkiu sukti antro rato su mintim, kad gal netyčia praleidot…