Būna dienų kai daug visko nuveiki, nors atsikeli apypiečiui. Kaip šiandien.
Vakar praktiškai pasidžiaugėme seno namo “privalumais”, kai įsijungus siurblį ar kažką dingsta elektra ir tenka pėdinti apsižiūrėti, kur gi tie mūsų saugikliai. Taigi, šiandien spėjom nuvažiuoti į sendaikčių turgų. Ieškoti rimtesnių saugiklių. Ech koks turgus. Kiek visokio gero. To senovinio portfelio tai noriu noriu.
Spėjome ir pačiupinėti tuos kačiukus po penkis litus. Paimčiau visus.
Spėjau ir su svetimais diedukais susipažinti.
Spėjome didį skalbimą atlikti.
Spėjau lažybas laimėti. Nes man sakė, kad tas voras neįsikals į betoną. Cha cha.
Spėjom pasivažinėti į užmiestį.
Spėjau viename svetimame ir negyvenamame namuke rasti senovinių gėrybių. Net suknelių, ech… Gerų daiktų žmonės nenaudoja. O aš priglausčiau.
Spėjome ekspromtu užsukti į kirpyklą.
Spėjome gauti vodafone internetą išbandymui (toje miesto dalyje bėda su internetu. Kaip visada karaliauja Teo).
Spėjome pasikabinti spalvotas bambukines žaliuzes.
Ir dar daug ko spėjome pakeliui.
O va čia kur esu nėra nei vienos knygos. Todėl skaitykime, kad aš čia kaip ir nebegyvenu:).
O para dar nesibaigė.