Darbe vienas kolega pasakė, kad jį erzina tai jog jo trimetė dukra tiki Kalėdų seneliu. Nes tai kaip ir melas ir visi atvirai jį skleidžia. Nes nėra to senio. Tai aš galvojau galvojau… galvojau… ar teisinga meluot vaikams. Net apie Kalėdų senį. Ir begalvodama sumąsčiau: taigi yra tas senis! Kažkokis žmogas juk sėdi toj Laplandijoj, gauna reik manyt, kažkokį atlygį. Jo darbas būt seniu.
Vat ar jis dovanas nešioja tai jau atskira kalba. Gal ir nešioja, bet tikrai ne visiems pasaulio vaikams. Išvados įdomios. Senis yra. Tikras, Kalėdinis. Bet jis visiškai neatitinka apie jį kuriamų mitų.
Ar geriau tėveliams sakyt (kai sugauna vaikai dedančius po egle dovaną), kad senelis liepė perduot?
Ar geriau sakyt: mes labai tave mylim ir norim pradžiuginti švenčių proga?
Tai kaip ten su tuo Kalėdų seniu?

Na vaikams reikia kazko tokio, kad jie svajotu, kad ir gerai elgtusi… 😉 Nes jei bus blogi negaus dovanu… 🙂
Ar tikrai negaus? Gaus. O tėvai irgi gali blogiems nieko nedovanot.
Aisku, kad gaus… Bet jie tures stimula stengtis buti gerais… Juk mazieji nesupranta, kad vistiek ka nors gaus… 😉
Bet supranta, jog neturi tėveliams prasitart apie tai, kad žino jog senio nėra:) Žinau tokių:)