Yra tokia moteriška savybė. Tiesa, nebūtinai moteriška ir nebūtinai absoliuti. Kai nėra nuotaikos, reikia eiti apsipirkti. Žinom mes visos ir visi, kad jei nuotaikos nėra dėl rimtų priežasčių, tai tikrai nepadės. Tačiau, jei ją sugadino vyras neišnešęs šiukšlių (o gal žmona neiškepusi kiaušinienės?), ar šefas su kvailom užgaidom, o gal aptaškė pravažiuojanti mašina… Tokiais atvejais pirkinių terapija gali ir padėti.
Nėra nuotaikos ir man. Įtariu tai gerai matosi iš mano paskutinių įrašų. Nusprendžiau, kad reikia apsipirkti. Ir klystate jei manote, kad nukeliavau tiesiai į drabužių parduotuvę. Ir ne į kosmetikos. Kai man labai liūdna traukiu ten… Ten taip gera imti į rankas pirkinius. Juos apžiūrinėti. Ten, nėra konkreti vieta. Jų mieste daug. Tose parduotuvėse, galėčiau gyventi. Hm… Nuotaika mano labai ne kokia. Pagerinti ją pavyko tik iki neutralios būsenos.
O įdomu kokius pirkinius parsinešiau? Maeve Binchy „Mokslo draugai“ ir Jed Rubenfeld „Žmogžudystės interpretacija“. Pastaroji patraukė savo pirmomis pastraipomis:
„Laimės negaubia jokia paslaptis.
Visi nelaimingi žmonės panašūs. Kokia nors seniai patirta nuoskauda, koks nors užgniaužtas troškimas, spyris savigarbai, kokia nors su panieka – ar net blogiau, abejingumu – užgesinta įsižiebusi meilės kibirkštis prilimpa prie jų, arba atvirkščiai. Ir taip žmonės leidžia dienų dienas po vakarykščių nuoskaudų šydu. Laimingas žmogus nesidairo atgal…“ Toliau dar įdomiau, bet gi nenurašinėsiu visos knygos:).
Tag: knygos
Noriu bibliotekos
Kaip jūs skaitote knygas?
Niekada, neslėpiau, kad knygos yra didžiausias mano pomėgis. Ir kai užaugsiu tai tikrai turėsiu
nemažą asmeninę biblioteką.
Romantiškose svajonėse įsivaizduoju, kaip skaitau supamoje kėdėje, terasoje arba netoli židinio.
Šalia garuoja raudonos arbatos puodelis arba stovi taurė raudono vyno. Niekas netrukdo, niekur
nereikia eiti, todėl žinau, kad turiu laiko iki paskutinio puslapio.
Realybėje aš šiek tiek užtrunku kol prisiruošiu skaityti. Man gaila pradėti knygą. Žinau, kad ji
baigsis, o deja biblioteka ribota.
Galiausiai paimu knygą kokia 22 val. priklausomai nuo storio 2-3 val. padedu perskaitytą. Ir kai darbe sako: atrodai neišsimiegojusi, ką veikei naktį? … Aš sąžiningai atsakau – skaičiau.
Per atostogas galiu perskaityt ir kelias knygas per dieną. Ne dėl skaičiaus. Dėl skaitymo.
Paskutinės mano skaitytos knygos labai skirtingos. Perskaičiau Jane Austen “Puikybė ir Prietarai”. Ne kaip pastaruoju metu jaučiausi, todėl man reikėjo lengvo skaitalo. Šitas buvo kaip tik. Žavi kalba “aš netrurėjau laimės Jus suprasti”. Banaloka istorija. Todėl be jokios intrigos galima pasimėgauti rašymo stiliumi, o ne siužeto vingiais. Po jos ėmiausi Lisa See. „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“. Rytų pasaulis. Senoji Kinija. Aš visada žinojau, kad Kinijoje luošindavo merginas ir rišdavo joms kojas, kad pėda neaugtų. Tačiau pirmą kartą teko skaityti kaip tai vyksta. Ir nors tai grožinės literatūros knyga, vistiek pakankamai lengva įsijausti į tų merginų gyvenimus, į požiūrį. Susitaikymą ir visiška supratimą, kodėl jos žalojamos. Knygos istorija – draugystė, kurią sugriauna eilinis nesusišnekėjimas. Verčia atsargiau rinktis žodžius:). Ir dar labai patiko nuolat akcentuojama moteriška mintis “paklusk, paklusk, paklusk, o po to daryk kaip nori”.
Po to mano skaityme sekė atsipalaidavimas ir Poterio paskutinė dalis. Knyga, kurios pirkti nenorėjau, pasiskolinti nebuvo iš kur, o perskaityti traukė. Smagi, kaip ir ankstesnės dalys, tik gaila, kad veiksmas nebe mokykloje.
Greta dar permečiau Aleksej Ivanov “Geografas gaublį pragėrė”. Vėl gi. Nors jau ne daug man teko matyt, bet tarybinių laikų prisiminimus žadina. Pvz., mokytojas svarstomas už tai, kad laisvai bendrauja su mokiniais, sėdi ant stalo ir t.t. Paprasto žmogaus, paprastas gyvenimas, mums pažįstamu laikotarpiu.
Štai aptariau per savaitę perskaitytas knygas. Dabar laukia Tracy Chevalier “Žiburiai”. Turbūt
pradėsiu kokią 22 val.
Noriu bibliotekos
Kaip jūs skaitote knygas?
Niekada, neslėpiau, kad knygos yra didžiausias mano pomėgis. Ir kai užaugsiu tai tikrai turėsiu
nemažą asmeninę biblioteką.
Romantiškose svajonėse įsivaizduoju, kaip skaitau supamoje kėdėje, terasoje arba netoli židinio.
Šalia garuoja raudonos arbatos puodelis arba stovi taurė raudono vyno. Niekas netrukdo, niekur
nereikia eiti, todėl žinau, kad turiu laiko iki paskutinio puslapio.
Realybėje aš šiek tiek užtrunku kol prisiruošiu skaityti. Man gaila pradėti knygą. Žinau, kad ji
baigsis, o deja biblioteka ribota.
Galiausiai paimu knygą kokia 22 val. priklausomai nuo storio 2-3 val. padedu perskaitytą. Ir kai darbe sako: atrodai neišsimiegojusi, ką veikei naktį? … Aš sąžiningai atsakau – skaičiau.
Per atostogas galiu perskaityt ir kelias knygas per dieną. Ne dėl skaičiaus. Dėl skaitymo.
Paskutinės mano skaitytos knygos labai skirtingos. Perskaičiau Jane Austen “Puikybė ir Prietarai”. Ne kaip pastaruoju metu jaučiausi, todėl man reikėjo lengvo skaitalo. Šitas buvo kaip tik. Žavi kalba “aš netrurėjau laimės Jus suprasti”. Banaloka istorija. Todėl be jokios intrigos galima pasimėgauti rašymo stiliumi, o ne siužeto vingiais. Po jos ėmiausi Lisa See. „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“. Rytų pasaulis. Senoji Kinija. Aš visada žinojau, kad Kinijoje luošindavo merginas ir rišdavo joms kojas, kad pėda neaugtų. Tačiau pirmą kartą teko skaityti kaip tai vyksta. Ir nors tai grožinės literatūros knyga, vistiek pakankamai lengva įsijausti į tų merginų gyvenimus, į požiūrį. Susitaikymą ir visiška supratimą, kodėl jos žalojamos. Knygos istorija – draugystė, kurią sugriauna eilinis nesusišnekėjimas. Verčia atsargiau rinktis žodžius:). Ir dar labai patiko nuolat akcentuojama moteriška mintis “paklusk, paklusk, paklusk, o po to daryk kaip nori”.
Po to mano skaityme sekė atsipalaidavimas ir Poterio paskutinė dalis. Knyga, kurios pirkti nenorėjau, pasiskolinti nebuvo iš kur, o perskaityti traukė. Smagi, kaip ir ankstesnės dalys, tik gaila, kad veiksmas nebe mokykloje.
Greta dar permečiau Aleksej Ivanov “Geografas gaublį pragėrė”. Vėl gi. Nors jau ne daug man teko matyt, bet tarybinių laikų prisiminimus žadina. Pvz., mokytojas svarstomas už tai, kad laisvai bendrauja su mokiniais, sėdi ant stalo ir t.t. Paprasto žmogaus, paprastas gyvenimas, mums pažįstamu laikotarpiu.
Štai aptariau per savaitę perskaitytas knygas. Dabar laukia Tracy Chevalier “Žiburiai”. Turbūt
pradėsiu kokią 22 val.