Manijos ir beprotybės. Mano visi įrašai kažkotais pastaruoju metu tokie. Teko net skiltį “kas aš?” atnaujinti. Juk aš šiandien kitokia nei prieš mėnesį. Nors kai pagalvoji – paradedu jausti skonį. Minčių ir gyvenimo.
Vis galvoju (čia bjauriausia žmogaus savybė, ar ne? Man net liepė mažiau galvot.). Kur gi aš buvau prieš tai?
Minčių labai daug. Visos kūrybinės tokios.
Jau net žinau kur panaudosiu spalvotus pieštukus ir akvarelę. Tai nėra mylimiausios piešimo priemonės. Piešti man patinka storu teptuku, ryškiom akrilo spalvom, dideliuose plotuose.
Bet tai kas gyvena mano mintyse… …niekaip nesiderina su ryškiom spalvom. Kaip rūkas. Kaip piktas lietus. Net akys. Ir tos pilkos. Tiesiog. Va čia man pravers akvarelė. Bet yra nepapasakotos ir neparašytos istorijos. Tobulos istorijos galvoje. Ir yra nenupiešti bei neparodyti paveikslai. Tobuli paveikslai galvoje. Galvoje galiu piešti net neegzistuojančiomis priemonėmis. Ir piešiu. Bet norint pamiršti tuos paveikslus, reikia nupiešti juos iki galo. Žinai apie ką aš ;).
Beprotybė pusę nakties skaityti knygą, kurią skaičau jau 3 kartus. Konkrečiai tai Murakamio “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas”. Pirmus 3k. skaičiau nes mane vežė. Dabar su visai kitokiu tikslu. Jau ne pirmą kartą pastarosiomis dienomis ją atsiverčiu. Tai man padeda susitaikyti su tuo, kad istorijos galvoje apgaulingos. Užsikabinusi skaitau garsiai. Klausyk! Bet nesupranta. Na ir ką? Ai nieko… Tegu tai lieka man. Kaip ir paveikslai, ar ne? Jeigu būtų sukurtas filmas – nežiūrėčiau. Negalėčiau pakęsti, kad kažkas perkėlė tai savaip. Beprotiškas savininkiškumo jausmas.
Nors šis įrašas dvelkia melancholija – tai netiesa. Čia nėra nieko emo. Šių dienų niekiviskmėjinėjimas. Juk ne veltui tas pavadinimas. Kaip ir pokalbiai sapnuojant. Keista ryte sulaukt skambučio ir klausimo:
– Tai apie kokius ten bepročius ….(čia nutylėsiu ką) naktį pasakojai?
Aš žinau apie ką. Bet atsakau:
– Išsigalvoji. Miegojau aš naktį.
Gi niekas nežino, kad aš turiu sapnų nykštuką. Jis užrašo mano sapnus ir paslepia. Niekada man neberodo. Tačiau faktas, kad juos turiu labai ramina. Galbūt, kada nukreipsiu nykštuko dėmesį ir pasivogsiu savo sapnus.