Svarbiausias pasaulyje susisukęs kamuoliukas

Labas,
neperkaitai dar? Aš tai jau seniai pripratau. Žinai, visi čia mėgsta sakyti, kad gi kai -20 tai galima apsivilkti ketvirtą megztinį, o štai, kai +30 jau nieko nenusirengsi. Nepuolu ginčytis (tiki? matyt senstu), bet galvoju, kaži kiek tų minusdvidešimtininkų sutiktų tokioje temperatūroje gyventi 3 savaites. Valgyti, miegoti, dirbti, praustis, skaityti knygas, žiūrėti filmus – viską prie -20. Ačiū, aš renkuosi karščius.
Apsilankymas darbo biržoje visada pravalo galvą. Jau daugiau, kaip metai esu oficiali bedarbė. Jau moterytės nebekelia baimės, o tušti koridoriai gerokai stebina. Po to išeinu šviesia galva. Ir pėdinu namo sijono kraštais šluodama miestą. Lengva ranka švaistau pinigus: kosmetika, skara, knygynas. O čia ir sustoju, mat jau pusmetį besitęsiantis neskaitadienis pasireiškia …
O aš tau kada nors sakiau, kad retai kada pajaučiu, kai iš vieno savo pasaulio pereinu į kitą. Bet šią vasarą patyriau, kad buvau dingusi kažkur gana klampiai. Pora smūgių ir įkvėpiau, kaip dūstantis skenduolis.  Patirtis įdomi.
Vakar, gurkšnojant eilinį  balto, sakiau, kad norėčiau padaryti porą gerų žingsnių šiame strateginiame žaidime. Gal būt pakišti savo figūrą, strategiškai pasiduot, užleist vietą, sutaupyti visiems laiko. Aš žinau, kad žaidimai žaidžiami tam, kad būtų smagu. Tačiau, kai žinai, kad nelaimėsi, tai nori momentinio smagumo. Čia, dabar, greitai. Ai, žinau, nė nesakyk. Taip atseit negalima. Bet na, aš piktas vaikas, kartais man patinka tiesiog sugriauti žaidimą atsisakius dalyvauti.
Aš jau seniai nebuvau pats svarbiausias pasaulyje susisukęs kamuoliukas. Per daug dažnai atsakinėju į klausimus kodėl. Kodėl man patinka, kodėl pasakiau komplimentą, kodėl myliu, kodėl nenoriu daryti, kodėl verkiu, kodėl ryte nuotaika bloga, kodėl taip pasakiau. Kodėl nenoriu atsakyti, o tiesiog pabūti svarbiausiu pasaulyje susisukusiu kamuoliuku? Todėl!
O kai rašysi man (o rašysi kai skaitysi), parašyk tą receptą ir koks alus dabar yra skaniausias.
Su meile,
Salomėja