Stabtelėjimas

Suskaičiavau, kad mes jau 18 parų miegam lauke “tentą pasikloji, kitu užsikloji” principu. Buvo ir erkių, ir lietaus, ir akmenų po šonu. Jau ėmiau juokauti, kad kai grįšim turbūt bus šalta, o šildymas neįjungtas dar. Bet tai nebus ko zyst. Nu ką, nu… Striukę apsivelki ir eini miegot, bet nors nelyja ir šilto vandens yra. Mat sunku jau ir suskaičiuoti kiek dienų be dušo. Gerai, kad nors skalbyklos pakeliui pasitaiko. Sunaudojam kas rytą krūvą drėgnų servetėlių. Krūvą – tiesiogine ta žodžio prasme. Nu nėra kempingų pakeliui jau seniai. Plaukus kiekvieną rytą suku, maigau, pinu, kad tik kuo padoriau atrodytų. Bet šiaip savijauta gera. Dabar keliaujam tokiu keliu, kur visi ruošiasi užvažiuoti ant galvos ir apskritai dviratininkas tai ne eismo dalyvis. Apsidairė lįsdamas iš šalutinio – mašinų nėra – ir lekia. Nesvarbu, kad jau esi jam ant galvos (už pusmetrio). Būna ir pas mus tokių, bet čia ne tie, kur būna, čia visi tokie. Baigia išblėsti vokiškasis įspūdis, kur dar tu už 100 metrų, o jis atgal parieda, nes mol kyštelėjo buferį į taką.
Maistas brangsta. Jei pradėjom už 0,5 kg konservais po 0,80-1,20 euro, tai dabar jau beveik tokie pat kainuoja 2,50-4 eurus. Nieko. Kaip nors. Minam minam minam. Ai tiesa, pamenu kai pradėjom Vokietijoje, aš neįvažiuodavau į įkalnes, o kai įvažiuodavau, tai po to iš manęs naudos mažai būdavo. Dabar jau išeina užsikapanoti. Nu nebent jau labai statu ir eismas didelis – tada išsigąstu. Žodžiu kojos jau geriau veikia.
Tai tiek tų naujienų. Kitos – eurovelo.lt . Laikykitės.