Nežinau kiek čia jūsų pastebėjo, kad neparašiau 1012 įrašo. Aš tai tikrai šitai nešioju savyje. Ne tai, kad nėra ką papasakoti. Daug parašiau vasaros reziumė įraše. O po to spalvų taip pat gausu. Maždaug taip.
Ir palinkėt sau daug galiu. Sportuot. Mylėt. Mažiau ėst. Nepasiduot kitų žmonių blogoms emocijoms. Nepalaikyti nieko neduodančių ryšių. Atrast dar truputį savęs. Plačiau dairytis. Sukovot su baimėmis. Neimt į galvą, kad tavo pomėgius laiko menkesniais. Būti įžūlesne. Nesušalt. Ir dar daug.
Bet neparašiau. Nepalinkėjau. Nes gal niekiviskmėjinėjimams laikas į pensiją? Dinozaurai gonna dinozaur?
Tikriausiai niekada nesuprasiu “jauseniainerašiauįblogąbūtinaijaureikiaKAŽKĄparašyti” jausmo. Ypač, kai kalbame apie asmeninius tinklaraščius, kurių tikslas nėra pelno siekimas.
Rašykite, nesustokite, jums tai tinka. Tik jūsų pačios norai lemia, kokiais laiko intervalais rašote. Kam ta pensija? Iš jos ne taip paprasta sugrįžti 🙂
Vadinasi, manasis tai daro be mano leidimo ir žinios, t. y. be manęs.
Miela, Salomėja, mes skirtingai suprantame pelno sąvoką. Aš rašau ne tam, kad ką nors gaučiau. Tai mano laisvalaikio pomėgis. Toks pats savaime. Tapti žinomu yra ir efektyvesnių būdų nei tinklaraščio rašymas. Kai kuriuos tekstus viešinu tam, kad suteikčiau (ne)malonumą kitiems, nes dalintis yra džiaugsmas, ne pelnas.
Anyway, būtų malonu, jei apie pensiją dar negalvotumėt, nors man ir nepatinka, kaip čia su tuo pelnu išmąstėt. Bet tai visai šiuo požiūriu nesvarbu.
Labai laukiami pačios įrašai:) Rašyk. Tu gali laisvai rašyt.
Apsimetinėkit, niekas neprašė jūsų neapsimetinėt. Prašom niekiviskmėjinėti toliau. Išgerkit mėtų arbatos su pienu, jeigu jau taip blogai. O jeigu dar blogiau, tai prasineškit pro Trakus, išgersim be pieno. Arbatos. Labanakt.
Ech, parašatės, o apie retorinius pasvarstymus nieko negirdėjot? Aš gi neprašau manęs įkalbinėti rašyti arba ne, nes nei nuo to kas pasikeis, nei ką. Tiesiog garsiai svarstau ar iš viso reikia blogo, į kurį net nebesinori rašyti to ką su džiaugsmu dariau nuo … nežinau kažkiek ten metų. Nedžiugina. Nebesu atvira. Nebeišsilieju. Tad gal tiesiog nebeverta pinigų už domeną leisti. Bet turbūt trūktų galimybės. Tad ir liks viskas taip kaip yra. Išgersiu arbatos. Tik jau tikrai be pieno. (fu:) )
🙂
Ne, man neteko girdėti apie nieką. Aš kaip vaikas, apie nieką niekada nesu nieko niekur girdėjusi.
P.S. Arbata su pienu yra gėris, nereikia išankstinio nusistatymo. Pamėginkit.
Na, aš bent jau turiu pasiteisinimą: treniruotės/treniruotės/garažas, ir būk tai reik važinėt kol oras o ne blogint apie tai, o tu? 🙂
Bet iš tikro tai mikroblogai su lengvai generuojamais laik’ais ir easy privatumo nustatymais tikrai nuskurdino blogsferą. Juk tikrai fainiau dviem klikais įkelt kokią foto į instagramą ir ryte rast penkiasdešimt laik’ų, o ne dvi valandas šlifuot tekstuką čia ir pusmetį negaut jokio atsako pusmetį.
Bet viską kas kita vertus pasakysiu asmeniškai 😉