Sniegas.

Nuolatos prisninga į galvą. Nuo karštų smegenų tirpsta snaigės ir teka upeliais į vidų. Nurimus užšąla ir gelia. Baisiausiai. Ir vis galvoju galvoju galvoju, kaitindama smegenis. Bandydama atitirpti. Kas aš? Ir šiuo metu laiku, prieš šventes ir naujus pažadus. Aš noriu būti paprasta. Mergina, o ne draugas. Draugė, o ne pažįstama. Kūrėja, o ne galvotoja. Jis tirpsta, glamonėja tarsi šalti pirštai. Ieško kelio. Galiausiai išgaruoja.

2 thoughts on “Sniegas.”

  1. sapmavau tave šiąnakt 😉 mes susitarėm daryti kažkokį projektą, ir tu atėjai pavėlavus. buvo dar kažkokia blogerė, nežinau, kokia. po to sapnas iškart baigėsi.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *