Įdomių žmonių gyvenime pasitaiko sutikti.
Štai vienas šiandien sakė, kad niekada nematė pypkę rūkančios moters.
O kai g kalbėdamas apie remontą pasakė, kad mes su Salomėja čia grindis dėjom per tiek ir tiek laiko, tai kitas žmogus išreiškė pastabą, kad gerai, kai yra tokia moteris, kuri padeda. Nu atsiprašau. Nepriėmiau viduje tokio komplimento. Aš gal tik šiaip ne gražuolė, bet įgali, jei ką.
Kadaise, prieš keliaujant į eurožygį tas pats žmogus buvo išreiškęs abejonių dėl moterų pajėgumo tokiame žygyje.
Sako, Lietuvoje į darbą negali nepriimti dėl visokių diskriminacinių dalykėlių. Gal ir negali, bet o jei pasakai potencialiam darbdaviui, kad ne jo reikalas iš ko aš gyvenu? Suprantu, ne tik jam smalsumą kelia žmonės, kurie nesako, kad valdžia bloga ir reikia emigruoti. Per visą savaitgalį apie emigraciją kaip svajonę girdėjau iš kelių skirtingų žmonių.
Aš emigruočiau. Bet tik tada, kai dėl klimato atšilimo pas mus pasidarys amžinas ruduo. Nes kai tokie orai, tai tik džiaugtis gyvenimu, ar ne? Šiandien su Kitute atidarėme kojų deginimo (prieš saulytę, o ne kokioje kepsninėje) balkone sezoną 🙂