Savaitgalį galima leisti visai neįprastai. Pavyzdžiui, kraustytis. Kodėl tai neįprasta? Nes niekas nesikrausto kiekvieną šeštadienį. Tiesa, visada galima padėti kitiems besikraustantiems. Juk studentai keliasi į bendrabučius. Iš bendrabučių į nuomojamus butus. Iš nuomojamų į nuosavus. Iš nuosavų butų į namus ir taip toliau. Visada kas nors kraustosi.
Krausčiausi savaitgalį ir aš.
Pirmas etapas yra daiktų pakavimas. Labai baisu jį pradėti. Bet pasirūpini dideliais maišais, dėžėmis ir pirmyn. Reikia nepamiršti ir didelio maišo nebereikalingiems daiktams. Nes jų yra visur: verti spintą, o čia nenešiojami rūbai. Taip taip, tas megztinis primena anas dienas. Ir šiltas, ir raudonas, bet gi visai nebe prekinės išvaizdos. Lauk… Ir džinsai šie patys mieliausi… Bet gi krenta jau visai. Lauk… Kad netaptų labai nuobodu pakuoti, dargi susirengi sau ir pasimatavimus visokių šmutkyčių.
Kai daiktų rūšiavimo etapas persikelia prie šiaip visokių dalykėlių – tampa dar įdomiau. Mokyklinių nuotraukų albumėliai, visokios ” o dieve, iš kur tai pas mane” statulėlės, dovanų knygelės ir kitas stafas. Beveik viskas be gailesčio lauk, arba į maišą, kuris keliaus pas tėvus į vaikystės kambarį.
Linksma vieta ir virtuvė. Lėkštutės ir puodeliai juk turi nesudužti.
Ir šiaip kiek atrandi visko pakampėse…
Jėėė
Antras etapas.
Reikia viską pervežti. Ir pirmyn su nešuliukais. Pirmyn atgal. Pirmyn atgal. Pirmyn atgal. Grūdi grūdi į mašiną. Nauda, kad pasportuoji neblogai.
Nuvažiavus į naują gyvenamą vietą vėl viską pakartojame.
Nepamirškime privalomo punkto. Nors vieną kartą būtina ką nors išbarstyti. Aš pasirinkau dėžutę su pieštukais, kreidelėm, teptukais, dažais. Ech kaip gražiai viskas pabiro lauke. Spalvota. Dedi nešulius į šoną ir renki renki…
Trečias etapas yra žiūrėti, kaip naujuose namuose didėja krūva maišų. Ir žinoma juos išpakuoti. Prisipažinsiu, šitą tingėjau daryt ir pasilikau veiksmo kitiems vakarams.
Savaitgalio kraustynės
ei, bet šis savaitgalis buvo tobulas kraustymuisi, kai toks oras;)
o aprašei žinok viską taip fun, kad beveik pati užsigeidžiau nusikraustyti kur nors:) ale iš tikro žinau koks tai “malonumas” – neseniai teko iš vieno ofiso į kitą išsikraustyti – kiek vargelio apturėjom. o iš namų tai iš viso užsismaginčiau su savo gyvenimo daiktais.
O kaip sekėsi buto paieškos? Lengvai radai? Išbandei ten tuos anuos, kur nuorodą blogeriuose rodei?
Aktualu, nes kraustynėms irgi ruošiuos..
labai graziai aprasyta. Isesmes ivykis kaip ivykis- bet tekstas saunus gaunasi.
Fe, nekenčiu persikraustymų:) Man baisiausia dalis yra ne pats pakavimas, o visų daiktų pervežimas. Nors jeigu kraustaisi be baldų, tada transportavimo problemos daugmaž atkrenta:)
Manęs tas pats laukia kitą savaitgalį. Skirtumas tik tas, kad iš tėvų namų kraustysiuos į nuomojamą butą (Vilniuj, yyy!), tad absoliučiai visų daiktų susipakuot nereikės:)
labai geros tokios progos apsishvarinti (:
Visada lengvai ir greitai persikraustydavau pats. bet va prieš pora savaičių su bendradabriu perkraustinėjom šefą ir dvie aukštų namo į tri aukštų namą. O kaip priklauso šefui šmutkių jis turėjo belekiek :)) O ir raudomnedžio staliukai mažiukai sveria tikrai sveria 🙂 O ir žmonos “atsargiai, atsargiai, atsargiai, šitą dar atsargiau” nepadėjo 🙂 moving sux