Neįtikėtina kaip pastaruoju metu keistai bėga laikas. Čia aš panikuoju, kad aaaaaaaa, nieko nespėjam, jau prabėgo visas mėnuo, aaaaaaa, ir vėl viskas liko paskutinei minutei. Čia man atrodo, na kiek gi galima tempti, kiek gi čia tas tuoj tuoj tuoj ir tuoj, jau kaip ir norisi jau, gyvent, pragyvent, išgyvent.
Taip, jau šeštadienį bus vestuvės ir mudu su G12 pagaliau galėsime nešioti tuos gražiuosius žiedus, kurie Facebook’e sulaukė rekordiškai daug like :). Turbūt tiek pokyčių ir tebus, nes mes jau šiaip ar taip gyvename kartu nuo pirmos pažinties savaitės. Turbūt taip nutinka, kai su nepažįstamu žmogumi išvažiuoji į mišką naujųjų metų sutikinėti. 6.5 metų jau. Kokius porą iš jų siautėjom, laižėmės praeities žaizdas ir vaikėm vaiduoklius. Po kelionės viskas pradėjo keistis į gerą pusę, tai taip ir gyvenam.
Ir ruošiamės, aš vis G. paprašau, kad pakirptų man plaukus šen ten, ir taip iki vestuvių liksiu kirpta ežiuku :D. O jis vis sprendžia reikia skiauterės, ar ne, neštis kaukolę į santuokos rūmus, ar ne.
Baisiausią dalyką – fotosesiją jau turėjom. Gal kažkam ir keista yra išankstinė vestuvinė fotosesija, betdaug kas fofografuojasi, pvz., ryte prieš ceremoniją. Na tai, mes prieš kelias dienas :). Buvo žiauriai linksma ir aš patenkinta, kad mūsų nuotraukos atspindės mūsų charakterį ir tai kuo gyvename. Kadangi jau fb rodėme vieną, tai įkelsiu ir čia.
Dabar reikia atsipalaiduoti ir pajusti malonumo :). Bet dar negreit. Dar tik po ryt. Dabar tas reliatyvusis sulėtėjimas. Ryt vėl atrodys kitaip.