Svečiuotis pas tėvus gerai. Ir gerai, kad žmonės turi sveiko proto. Čia kalbu apie maistą. Svečiuojasi ir mūsų katė. Ji čia vadinama “anūkėle” ir proto tai tikrai neturi. Mėgėjas žvejoti tėtis parnešė žuvyčių. Dar gyvų. Tai katulei buvo pramoga jas susižvejoti. Šviežias maistas, argi ne? Svarbiausia tai, kad ji nuėda galvą ir eina kitos. Taigi, priešus reikia dorot nuo galvos. Kad nespoksotų. O dar balandėlių įdaras, dešra, sausiukai. Čia jums ne Kitekatas, kurį katė priversta pas mus valgyti. Vat po to drambliukas ilsisi… … prieš kitą valgymo raundą. Pilvūzas:
Jei mes negalvotume ir valgytume viską ką siūlo ir tiek kiek siūlo, dabar kaip katė irgi nepajudėtume. Ir į “Anties” koncertą šiandien net nesvajotume nueiti:)
O šiaip vartau šūsnį bobiškų žurnalų. Visuose stiliaus puslapiuose tik maudymosi kostiumėliai, o patarimuose tik kaip nuo saulės saugotis. Hm… Neaktulau. Ne ruoniai gi mes, kokios dar maudynės tokiais orais, kai galvoji apie pirštines?. Galėtų prognozes pasiskaityt:) Parašyt apie tai liepą, arba kitais metais, arba kitoje šalyje, arba kai tas klimato atšilimas pagaliau pasireikš. Bet gi žinau, žinau, kad numeriai būna suplanuojami toli į priekį.