Paveiksliukas nr.1
Žurnale “Panelė” kelis numerius buvo tęsiama istorija apie expanelietę žurnalistę Akvilę išvykusią į Ispaniją laimės ieškoti. 3-4 straipsniai. Nei vienos šypsenos iliustracijose. Žmogus nori dainuoti, bet nemoka šypsotis? Ir aš tokios į darbą nepriimčiau. Visuose straipsniuose gal sutirštinta per daug. Tačiau primena tą amžinai burbančių žmonių tipą: tai per šalta, tai troleibusuose smirda, tai aikštelė automobiliais pergrūsta, tai pardavėjas piktas. Ir kodėl tokie asmenys galvoja, kad kokioje Maljorkoje bus geriau, jei ten vežasi savo būdą.
Pveiksliukas nr.2
Postcroserės kažkur rado tokių nemokamų atvirukų. Atseit soc. akcija susijusi su gyvūnais ir žiauriu elgesiu. Ar tai tikrai tokia akcija – neieškojau. Svarbesnis kontekstas. Mol tokių atvirukų europiečiams nesiųsi gi, bet kokiems kinams galima. Hm. Na pažiūrėjau aš tuos paveiksliukus. Bent jau pirmi trys man nekelia jokių blogų emocijų. Apie tai yra problemos, ar nėra, tai jau kita kalba.
Man regis ideologai yra patys baisiausi ir fanatiškiausi žmonės. Pas juos nėra jokių “o gal?”.
Čia paveiksliukai ir baigiasi.