Vilkolakių metas. Sveiki, mieli kaimynai!

Ar pastebėjot, kad pilnatėja? Ar pastebėjot nežiūrėdami į mėnulį?
Bet aš ne apie pilnatį. Apie kaimynus. Vieni – dabartiniai – labai susiję su mėnulio fazėmis. Šiam apvalėjant – jie kala naktimis. Tyliai tyliai – tuk tuk tuk. Leidžia muziką. Garsiai garsiai – dun dun dun.
O jau yra ir tie kiti. Būsimieji kaimynai.
Močiutė iš buto X pirmą kartą mane pasigavo besiknebinėjančią prie lauko durų.
– O kur jūs einat? – sako.
Pasimetu, bet na…
– Mes čia nauji jūsų kaimynai, tai va dar durų neišmokau atrakint.
– Aaaa, kaimynai!!! Tai remontuojatės?
– Na taip… – ir atsiprašančiai pridedu – nepykit labai už triukšmą. Kurį laiką pabildėsim.
– Tai nieko nieko, visus ištvėrėm ir jus ištrivosim.
Na aš jau pasiruošusi bėgti, o ji dar mane vos ne už rankovės čiumpa ir klausia:
– O jūs dirbat kur nors?
– Dirbu dirbu, – nei sumeluoju, nei tiesą pasakau. Mat tokiems žmonėms dirbti reiškia kas rytą pareigingai pėdinti į darbą.
– O aš tai ne. Visada būnu namie, – išdidžiai taria ir taip išsiskiriam.
Tai buvo pirmas mano, bet nepirmas mūs šeimos susidūrimas su bobule. Bet po to aš vis galvojau, kada gi ji ateis pasicekavyti ir kokį pretekstą sugalvos…
Ir ką. Šiandien beldžia ir nelaukdama kol kas duris atidarys, jau lenda. Mūsų klaida – neužsirakinę. Spėkit kokį pretekstą sugalvojo. Druskos? Cukraus? Aprėkt? Ne! Pasiskolint šiek tiek špakliaus (kalbininkams – glaisto). Truputuką. Net maišiuką atsinešė. Ir dar pasakė, kad jai kaimynė kita siūlė iš kažkur parnešt, bet ne! Ji sakė eis pas šituos kaimynus.
Na ir ta proga pasipylė:
– O čia dar griausit? O santechnika? O kas čia? O šitą lupsit? O kaip grindys? O čia? O čia? O kaimynai iš apačios va taip ir anaip darė. Ir pas juos dabar šitaip ir taip.
Uf. Dabar juokinga, bet kai įniks taip lankytis tai nu…
Vėliau gi sau darbuojamės. Vėl beldimas. Kaimynas iš gretimo buto. Baisiai susirūpinęs ar mums bekalant vonioje nenukris jo plytelės. Mat jis jas prisiklijavęs lipalu, tai nėra tikras dėl tvirtumo. Sakom, na jei nukris sakykit, priklijuosim. O anas atitaria, kad nieko čia gero nebus. Apibara mus, kad kam čia tą revoliuciją darom, mat gavom gi gerai išlaikytą butą. O dar išdavė, kad kaimynė iš buto X (ta pati, kur buvo įlindus) baisiai čia per visą namą susirūpinusi ar nereikės visiems mokėti už musų statybinių medžiagų laužo išvežimą (šitą mums išvežė spec. samdyti žmogai). Bet pati tai neklausė gi kai buvo atėjus. Ot lapė. Tada dar sužinojom kiek diedukas moka už šilumą, kur jo žmona ir gavom palinkėjimą sėkmės.
Pastebėjot, kad pilnatėja?

Tradicinė raktinių žodžių analizė

Tai, kad nėra laiko rašyti, visai dar nereiškia, kad nepasižiūriu statistikų. Aš gi bloooooogeeeeeerė geeeerė rė. Ai nu tai va. Kas gi mane džiugina:
Feisbukas! Suprantu kodėl mane randa, bet nesuprantu, kodėl visi ieško, kaip ištrinti fb anketą. Kodėl ne kaip sukurti? O, kaip ištrinti jums atsakė mano draugė Salomėja.  Beje, tame tik visai laikinai apleistame tinklaraštyje ši tema pati populiariausia. Skanduokime: fa-ce-buk-fa-ce-buk!!!
“skype paslėptas žmogeliukas” – ar mažas? Ar žalias? Ar gražus? Kur kur kur?
“kaip dar bum” – va taip va. BUM!!!
“kam zmogui reikalingas darbas?” – kad gautų pinigų, nusipirktų batų, picų, knygų ir sumokėtų paskolas.
“neidomus blogs” – nu gražu. Ir google pagal tokį raktažodį atveda pas mane? Ir ką jie sau ten galvoja?
“ka baigt kad but personalo vadove” – patarimas: daug naudingiau būtų ieškoti “personalo vadyba studijų programos” ar kaip nors taip labai panašiai.
“dazai paveikslui piesti” – naudoju akrilą iš “ermitažo”.
Pabaigai raktinių frazių eilėraštukas:
kvietimas kavos.
pakalbėkim apie orą,
apie feisbuką ir mirtį,
koki darba rinktis…
artumo jausmas.
Paieškas išgraibiau iš google analytics, neredagavau, tai ne visur lt raidės :).

Apie remontus

Jau ne pirmas žmogus išpūtęs galvą klausia: jūs patys viską darot?
Ta prasme sienų griovimas, dažymas, grindų dėjimas, tinkavimas, mūrijimas, plytelių dėjimas, elektros laidų keitimas ir t.t. ko reikia kapitaliai viską keičiant.
Na taip. O ta nuostaba kelia mano nuostabą. Iš kur ji? Kaip brangiausias sako, taigi jei tokį darbą dirbą baigę tris klases, tai kodėl negalėtų baigę aukštąjį?
Iš kur ta nuostaba?

Shopingas

Šiandien buvom Ermitaže. Jė. Labai linksma. Norit kad Jus aprėktų? Marš į Ermitažą! Pirmas urgzlys apurzgė, kai buvo apklaustas santechnikos skyriuje. Taigi va! Nu! Akli gal jūs?
Antrasis nepatenkintas buvo, kai jo paklausė kur šildomų grindų sistemos! Trukdo čia visokie, taigi net asilui aišku, kad antram aukšte prie elektros.
Trečias gi buvo sutrukdytas, kai jo paklausė koks špaklius elastingiausias ir geriausiai tinka tinko-medžio sandūrai. Gaidžiai kažkokie, taigi gipskartonio siūlėms, nu, anoj lentynoj, ko čia trukdot man lipdukus klijuot, negalit patys pasiskaityt ant kibirėlių? A?
Na o ketvirtasis aprėkė (šitas tai jau ne tik nepatenkintu, bet ir pakeltu tonu) kokią tais moteriškę, kai ana paklausė ar neturi jie kokių maišiukų tiems dulkantiems (cemento-kalkių-kažkokiems?) maišams įsidėt. NEPAKUOJAM MES TOKIŲ DALYKŲ! PAS MUS NEBŪNA!
Labai linksma.
Juodos plytelės po 36Lt už kvadratinį m. Raudonos po tiek pat.

du keturi

Labas,
tai vis tikrini pašto dėžutę? Štai ir mano laiškas. Nes ką aš… Aš nieko. Galva ne laiškais užimta. Ar reikia papasakoti kuo? Na pavyzdžiui nuolatos kabinėjasi visokios ligos. Visiems taip?
O šiaip tai užsiėmusi. Apsiėmiau vėl nekenčiamą darbą, tai užsiėmusi savigrauža :P. Žinai, aš tau galiu parekomenduoti (greitai pasiknisti archyvuose) šimtus nemokamų programų: buto modeliavimo, failų konvertavimo, muzikos karpymo, kryžiažodžių kūrimo, nuotraukų redagavimo ir t.t. Vien per šias porą savaičių aprašysiu 40 vienetų tokių įrankių. Todėl mainais tavęs prašau, parekomenduok man plytelių projektavimo programą. Na tokią, kuri tiktų situacijai: yra plotas, yra 8 rūšių skirtingo dydžio ir spalvų plytelės ir šias reikia gražiai, taupiai ir protingai išdėlioti. Ką siūlai?
Iš smalsumo: ką tu manai apie knygų lentyną tualete? Vakar žiūrėjom “bulvarinį skaitalą”. N-tąjį kartą. Ir man kilo toks klausimas. Juk patogu.
Kitė elgiasi taip tarsi sirgtų Alzheimerio liga.
Dovanų gavome (kas sakė, kad Kalėdos baigėsi?) pieno putos plakiklį. Kapučino nom nom nom.
O šiaip daugiau nieko naujo.
Kaip tu?
Salomėja

Šiuolaikinio pasaulio blogieji įpročiai ir savybės manyje

Esu moteris.
Nesu feministė.
Myliu vyrus ir nemanau, kad jie kiaulės.
Nemanau, kad vyrai bei moterys kuo nors skiriasi išskyrus fiziologiją. Visa kita susiklostė istoriškai, lygiai taip pat gali susiklostyti ir kita linkme.
Man patinka moterų (ir apsinuoginusių) nuotraukos.
Man patinka pornografiniai filmai.
Aš valgau.
Valgau mėsą.
Valgau saldumynus.
Aš žaviuosi medžiokle.
Kartais dalyvauju žvejyboje.
Aš geriu.
Silpnuosius alkoholinius gėrimus.
Bet gerokai daugiau nei mano organizmas jau bepakelia.
Aš rūkau.
Labai retai. Ir ne cigaretes, bet niekada nevadinu savęs nerūkančiąja.
Narkotikai? Lai tai lieka ne viešai erdvei :).
Aš turiu bedarbės statusą.
Aš neturiu ir nežiūriu televizoriaus.
Nežinau kas yra seimo pirmininkas, miesto mero pavardės ir šiaip kas vyksta politikoje.
Iš visų “čia iš bendro išsilavinimo reikia žinoti” dalykų man kebliausia su istorija.
Aš skaitau “supermamas”.
Turiu aistrą kai kuriems materialiems dalykams: batams, rankinėms.
Aš nežinau kuo skiriasi rankų kremas nuo kojų kremo, balzamas plaukams nuo kondicionieriaus plaukams ir panašių dalykų.
Aš skaitau grožinės literatūros knygas.
Aš nesižaviu EKOdebilizmo kryptimi.
Aš neužsuku vandens tuo metu kai valausi dantis, šampūninu galvą ir pan. Taip pat netraukioju elektros įrenginių kištukų iš rozečių.
Aš “feisbuke” neiškloju savo tikro gyvenimo, bet visur kitur internete nesaugau privatumo.
Aš per daug įžvalgi.
Nenaudingas visuomenei produktas 🙂