Niekiviskmėjinėjimai

Grįžtame vakar po gimdienio šventimo ir randame faktą, kad katė miegojo ant džiovinamų naminių makaronų. Anie dabar verda vos vos pagiringiems pusryčiams.
O diena tryliktoji buvo puiki. Šauniai pasibūta su draugais. Gauta nerealių dovanų. Nežinočiau nuo ko pradėti rodyti. Turiu ir kavos aparatą, kuriuo galima pasidaryti kapučino kaip kavinėje! Turbūt pasąmonėje tokio norėjau nuo tada, kai išgėriau pirmą kavą su plaktu pienu. Yra ir malonus virpuliukas, kuris atsiranda tada, kai planuoju eiti į knygyną išleisti čeko. O papuošalai nuostabesni už puikiausius. Pilni namai gėlių, tiek turbūt tik per vestuves buvau gavusi.
O ir šiaip gi ta tryliktoji sėkminga. Štai pvz., užvakar aš brangiausiam pasakojau, kad dairausi, nerandu, norėčiau rasti suknelę: megztą (geriausia su daug vilnos), pilką/žalią/violetinę (nelabai svarbu, kurią iš tų spalvų) su skandinaviško tipo raštais. Ir ką, vakar humaninė Esprit 80% vilnos suknia leido man pasipuošti vakare. Na argi ne puikumėlė?
Tram pam pam. Dire Straits.

Aha, tai aš čia baiginėju dar vienus metus. Kažkuriuo metu suvokiau, kad nesąmonė yra nelaukti gimtadienių. Visi vaikai laukia. Dovanos, tortas, žvalutės. Visi paaugliai laukia. Dovanos, draugai, vakarėliai. O štai užaugę ima laužytis. Atseit metai bėga, oi kaip baisu, skaičiai didėja ir t.t. Bet jei nuo Žaliojo tilto nuims tarybines skulptūras taigi istorijos tai neištrins. Taip ir aš galvoju, kad jei vengsiu gimtadienių, parinsiuosi ten visaip dėl metų ir kt. tai nūgy laikas tai nesustos. Ir jei man taip grubiai paskaičiavus liko dar koks 60 metų gyvenime, tai galima dar 60 linksmų gimimo dienų susiorganizuoti. Tad pasižadu nuo šiol džiugiai laukti gimdienių, dovanų, draugų!
O metai bėga 🙂 Kas pasikeitė per pastaruosius?
Persikraustėme (man patinka kraustytis, keisti vietą, kurtis ir aš niekada negalvojau bei negalvoju, kad nuomotis butą ir jį keisti kas kokius 3-4 metus yra blogai).
Namuose atsirado dar viena katė.
Tapau įmonės bendrasavininke.
Po truputį ekologiškėjame. Ši mada neaplenkia. Mūsų buityje pasireiškia tuo, kad įsigijome indaplove (tauposi vandens ištekliai); perkame tik (98%) dėvėtus rūbus bei batus; kosmetinės priemonės taip pat šiek tiek ekologiškėja (nes už eilinio maximinio šampūno kainą galima atsisiųsti sveikesnį), dar niekada nenaudojau daug kūno kosmetikos, dabar gi abu plaukams, veidui, kūnui, rankoms, kojoms ir kitoms dalims naudojame kokosų arba taukmedžio aliejus, plaukus dažau žolėmis; labai mažai važinėjame automobiliu (tik tokias distancijas, kur pėsti per daug laiko užimtų ir kur važiuojame dviese, nes aš viena tokias distancijas įveikiu troleibusu, bet kartu automobiliu pigiau); skaitau daug bibliotekos knygų bei atradau elektroninės skaityklės privalumus.
Pradėjau daugiau sportuoti.
Ko norėčiau kitiems metams?
Pagaliau pabaigti remontus (taip taip vis dar ta užkeikta vonia. O dar žiema parodys ar nereikės šiltinti kažkokiu būdu miegamojo, kas vėl reikš darbus).
Dar pagerinti savo fizinę savijautą.
Pradėti dirbti ką nors tokio, kuo būčiau užsidegusi, mylėčiau, norėčiau ir neštų mažiausiai tūkstantį pinigų.
Vėl patirti kokią nors ypatingą kelionę. Šiemet net LT nepakeliavom, bo sutrukdė darbo birža iš kurios pasirodo jokios naudos.
Pradėti mokytis prancūzų kalbos. Nes jei emigruoti, tai ten kur šilta. O šilta pietų Prancūzijoje, Afrikoje ir t.t.
Ir viso kito ko tik gali protinga mergina užsimanyti.
Teijpva.

95 procentais baigėme baro apdailą.
Štai, kaip viskas buvo prieš ir yra po:

Naudota štai tokia kamštinė danga:

O šiaip baras yra labai geras daiktas. Žmonės sakė, kad jau nebemadinga, niekas taip nedaro, o jei daro tai nenaudoja. Na kaip pasiklosi, taip miegosi. Mes pasidarėme: a) patogų, b) vienintelę valgymo vietą. Todėl naudojame ir džiaugiamės :).

Man kartas nuo karto sako:
-Tu genijus!
Šiaip jau aš netikėčiau, nes esu labai kukli ir savimi nepasitikinti. Bet nu kartais iškrečiu tokių genijams priklausančių užkulisinių dalykų. Tai sulaužau ką, nors niekas niekada to nesulaužytų, tai nesugebu rakto iš spynos ištraukti ir jį palieku ten. Po to dvylikametis mano gėdai atneša atgal. Ir beraštė dar, nors vistiek norių būti redaktore užaugusi. Nu žodžiu…
O šiaip džiaugiuosi sprendimu, kad reikia iš naujo suremontuoti vonią, nes nu negražu taip kaip dabar. Ir mano gimtadienis jau labai greitai. Ruošiate dovanas?

Paveiksliukas nr.1
Žurnale “Panelė” kelis numerius buvo tęsiama istorija apie expanelietę žurnalistę Akvilę išvykusią į Ispaniją laimės ieškoti. 3-4 straipsniai. Nei vienos šypsenos iliustracijose. Žmogus nori dainuoti, bet nemoka šypsotis? Ir aš tokios į darbą nepriimčiau. Visuose straipsniuose gal sutirštinta per daug. Tačiau primena tą amžinai burbančių žmonių tipą: tai per šalta, tai troleibusuose smirda, tai aikštelė automobiliais pergrūsta, tai pardavėjas piktas. Ir kodėl tokie asmenys galvoja, kad kokioje Maljorkoje bus geriau, jei ten vežasi savo būdą.
Pveiksliukas nr.2
Postcroserės kažkur rado tokių nemokamų atvirukų. Atseit soc. akcija susijusi su gyvūnais ir žiauriu elgesiu. Ar tai tikrai tokia akcija – neieškojau. Svarbesnis kontekstas. Mol tokių atvirukų europiečiams nesiųsi gi, bet kokiems kinams galima. Hm. Na pažiūrėjau aš tuos paveiksliukus. Bent jau pirmi trys man nekelia jokių blogų emocijų. Apie tai yra problemos, ar nėra, tai jau kita kalba.
Man regis ideologai yra patys baisiausi ir fanatiškiausi žmonės. Pas juos nėra jokių “o gal?”.
Čia paveiksliukai ir baigiasi.

Atsidarau šiandien “Tiketos” svetainę.
Tikslas – pasižiūrėti kokie renginiai vyks konkrečią dieną po poros savaičių.
Na ir kaip ožka į vartus. Gana ilgai ieškojau kur gi tas kalendorius, kuriame galėčiau tą dieną nurodyti.

Šiandien keliavęs mėnesį ir pavėlavęs vieną dieną atkeliavo siuntinys su apelsinų eteriniu aliejumi. Mmmm koks kvapas. Bet daviau Etoškei pauostyti tai nebedraugauja.
Ir didelė bankė kokosų aliejaus. Net ir ekologiško, bet vis tiek pigesnio nei pigiausias neekologiškas Lietuvoje. mmm, kaip kvepia. Mmmm!
Ir šarmo kilogramas. Ne iš siuntinio, o iš “Bitinėlio”.
Ir šaltalankių aliejus, nes girdėjau dažo plaukus 🙂
O kvepia tai lietiniai blynai 🙂

Mūsų šeimynėlės atradimas yra sausas šampūnas. Štai toks:

Gamintojas teigia, kad šis yra labai taupus. Atseit 99g gabaliukas, kuris atrodo kaip muilas, atstoja apie ~700g skysto įprasto šampūno. Tikrai skalsus. O man labai patinka tuo, kad mano sausus plaukus gerai plauna ir po jo nebūtinas balzamas. O mano plaukai tikrai ne iš švelniųjų. Beje, pirmus du kartus atrodė, kad visai netinkamas ir sausinantis. Kažkodėl. Kaina irgi gera. Apie 12Lt.
Sudėtis: Olive oil, coconut oil, castor oil, fresh pure New Hampshire spring water, Aloe Vera, Almond Oil, sodium hydroxide (a binder) and pure essential oils for fragrance.
Vis kirba mintis darytis patiems tokį. Kada nors tikrai prikirbės iki veiksmų.