Niekiviskmėjinėjimai

kad šie žvėriukai galėtų šitaip:

retai, atsargiai, nepatikliai, bet galėtų. Juk kai atsinešėme @, tai teko budėti kelias dienas, kad Kitė jos nesužeistų. Pasaulis keičiasi :). O katės viena iš kitos mokosi, kaip beždžioniukai.

Buvau įsitikinusi, kad tas dviaukštis traukinukas lekiantis Vilnius-Kaunas maršrutu yra tik vienas.
Džiugu matyti pagyvėjusi Kauną su žmonių gausa. Tiek kabokų nuo rotušės link soboro praėję pasilikome kanklėse. Labai įdomi vieta. Patiktų šmc ar fliuxus koduotosioms meeenininkėms, bet visas gerumas, kad ten jų nėra! Užtat yra daug vietos, tamsos ir sofų.
Keista, bet Kaune alaus už <6lt/0,5l yra retenybė.
Picos pas Paolo vis dar tokios pat skanios ir nebrangios.
Katyčių pusbroliukas Aikis namų aplinkoje ypatingai geresnis. O kaimynė Žalgirio arena yra labai baisi.
Liko tik pagirias išsigydyti.

• klausia manęs ką žinai apie Graikiją? Nu ką ji gamina, kuo gyvena be turizmo? Gūžt pečiais, ėjau vikipedijos skaityti :).
• kiek daug žmonių man yra sakę, kad negali pakęsti vilnonių drabužių ant odos. Kanda. O man grynas malonumas tas kandžiojimasis.
• kas rytą mane pažadina į lovą atneštas puodelis gardaus latte. Kiek nedaug tereikia gerai dienos pradžiai.
• vakar gavau keturis siuntinius. Jausmas lyg būtų kalėdos. Plėši vieną. Išpakuoji, apžiūri. Plėši antrą, o tavęs laukia dar trečias ir ketvirtas…
• juokinga, bet katės mušasi dėl saulės apšviesto palangės plotelio.
• šią naktį sapnavau, kad iš kažkur gavau penkis šimtus tūkstančių pinigų. Pirmas planuojamas pirkinys buvo kelionė.
• kiekvieną dieną tarp 10 ir 11 ryto pareiškiu, kad einu ieškoti pašto ir pėdinu iki laiškų dėžutės. Beveik kas trečią dieną randu ką nors gero.
• liepa po langu pagaliau geltonuoja.
• ir dar. Kažkoks įkvepiantis jausmas užeina kai gaunu laišką iš kažkokios Tanios, kuriai kažkokia Liuda pasakė, kad renku 13 namų nuotraukas ir štai ji siunčia jų iš gimto Novocheboksarsko.
• o dar. Laukiu kažkaip kol šis laikrodis taps in stock. O tuo tarpu nusipirkau juodą, kad laukti būtų smagiau.

kai jie buvo metami į dėžutę ir nuolatos narpliojami. Dabar tapo interjero detale ir pasirodo, kad dar galiu laisvai visiems, kurie klausia ko noriu dovanų, atsakyti, kad auskarų man niekada nebus per daug.
reikia kada pagaliau nusipirkti baterijas “normaliai” muilinei, o tai mano telefonas tik tyčiojasi iš vaizdo perdavimo 🙂

 

Skaudžiai žmonės reaguoja tada, kai labai nori, labai tiki, labai yra įsitikinę, o vat kažkas ima ir neigia jų tikėjimą, įsitikinimus, prikiša neišsipildžiusius norus.
O aš irgi skaudžiai reaguoju.
Skaudžiai reaguoju į klausimus ar niekur nevažiuosit. Ypač skaudžiai reagavau vasarą, kai nuplaukė jūra kaži kur ir šiaip turbūt daugiau 80km šiemet nebuvome nukakę.
Skaudžiai reaguoju, kai žmonės prikišamai klausinėja apie projektus, kurie nebaigti, nes nebaigti, nors juos tai mažai liečia.
Skaudžiai reaguoju, kai kas nors baksnoja mano gramatines klaidas, nes nuolatos prisisiunčiu visokių pamokų ir vis pažadu sau išmokti teisingai (kaip tai supranta kalbininkai) rašyti.
Mano skaitytojai skaudžiai reaguoja kai jiems nepatinka mano rašliavos, knygų bloge skaudžiai reaguoja, kai iškritikuoju visų mėgiamą knygą. Šiame, kai nepagiriu daugelio, o ir savo taip pat, gyvenimo būdo.
O nereikėtų. Nes visada viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Smagus pasivažinėjimas traukiniu, gardi mėsytė ant laužo, kapų lankymas… Eilinis įsitikinimas, kad viešasis transportas nieko blogo, tik primena, kad kitų skauduliai nėra mano, o mano nėra kitų. Kol esi namie – nori keliauti, kai keliauji – svajoji apie savo lovą. Taip ir sukamės, mažieji kipšeliai! Šiandien jūsų naktis!

Tik jau nesupykite indų kultūros gerbėjai, sutarėme? Nes aš esu tos kultūros antigerbėja, o Paryžiuje dar ir šiaip nekokią nuomonę susidariau apie tą tautybę…
Istorija ne apie indus, o apie vieną amerikietišką ešopą. Po visokių nuotykių mes tiesiog nusprendėme, kad ten dirba indai. O dabar skaitomas “Šantaramas” tokios nuomonės negriauna.
Tai va. Parduotuvė x (nepykit, nes aš jos nereklamuosiu bei nedarysiu antireklamos, tiesiog paliksiu pavadintą iksu) pardavinėja kūno priežiūros priemones, maisto papildus, vitaminus…
Taigi va. Radau tą parduotuvę. Prisijungiau. Gavau 5$ nuolaidą pirmam pirkimui. Jėga, nes standartinė siuntimo kaina 4$ (neregistruotas siuntinys). Nusipirkau prekių (kam įdomu: natūralūs plaukų dažai, geros sudėties  šampūnas su kondicionierium, lūpų balzamas su kanapių aliejumi), pritaikiau tą 5$ dolerių nuolaidos kodą ir su visu siuntimu sumokėjau 11 dolerių. Išsiųstas 10 03 siuntinys iš JAV jau senokai atkeliavo.
Parduotuvė siūlo siųsti kvietimą draugams. Jei šis per kvietimą užsiregistruoja ir perka tai nuo jo pirmo pirkimo žada 5$+4% nuo pirkinio sumos. Pasiuntinėjau kvietimų, užsiregistravo pora forumiečių. Išsisiunčiau ir sau kitu meilu, užsiregistravau, vėl pritaikiusi 5 dolerių nuolaidą nusipirkau prekių (pirkau plaukams atkuriantį kremą ir dar vieną lūpų balzamą (kalėdų dovanoms). Sumokėjau 5,7$ su visu siuntimu. Siuntinį gavau. Juokingoji dalis ta, kad į pirmą accountą iš kurio save kviečiau įkrito 30$+4% nuo tų 5,7$. Nu sakyčiau geras dylas, ne?
Pagalvojau, kad nu čia šitas reikalas kažkoks keistas tai reikia tuos 30$ išleisti. Labai godi nebuvau. Išleidau tik menamus 26 (kad neužkliūčiau muitinei nenorėjau viršyti 75lt ant dėžutės rodomos vertės). Jei kam įdomu užsisakiau 2 skirtingus maisto papildus skirtus hormonų balansavimui, pms lengvinimui ir pan, chitosano papildą (brangusis išskaitė protingoje knygoje, kad tai visai geras reikalas) bei augalinio glicerino kosmetikos gamybai. Už viską sumokėjau 4 tikrus (jei iš banko sąskaitos per paypal galima vadinti tikrais) dolerius. Siuntinį šiandien gavau.
Radau labai gerą balzamą Aubrey Organics. Noriu, reikia. Galit pamatyt kiek tokie kainuoja Lietuvoje. O ten tik 9$. Brangoka net ir tiek. Susikūriau dar vieną accountą vėl pakvietusi save. Padinaudojau 5$ nuolaida su visu siuntimu parsisiųsdinau už 7,91$. Jau gavau. Už šį pirkimą kažkodėl į pirmą accountą įkrito 5$+4%.
Galiausiai lygiai taip pat, kaip su balzamu pasielgiau ir su puikios sudėties toniku. Jo dar negavau, bet mokėjau nedaugiau nei 6$, o į pirmą acc įkrito 25$.
Taip turėdama vėlgi 30+ lišnų virtualių užsienietiškų pinigų aš už 4$ nusipirkau 25,75 vertės prekių: labai gerų multi vitaminų (žinau, kad geri, nes pirkau kitoje parduotuvėje ir sėkmingai naudojame, eina į pabaigą), myros eterinio aliejaus, migdolų aliejaus ir nemokamo stebuklingo freebinio (apie tai tuojaus dar papasakosiu) lūpų balzamo vasarai (didelis SPF). Šio siuntinio dar laukiu.
Išvada? Parduotuvė parduoda parduoda, o kažkaip į minusą eina :).
O dar stebuklingi freebiai. Kiekvieną dieną bent pusvalandžiui atsiranda prekės su nuline kaina. Papildai, vitaminai, kosmetika. Juos leidžia dėti į krepšį. Leidžia pirkti. Viskas žiauriai panašu į sistemos ir žmonių klaidas. Vesdami naujus produktus nesurašo kainų ir čia juos pričiumpa godūs pirkėjai… Kol apsižiūri jau tenka krauti krepšelius ir siųsti 🙂 Nes užsakymų neanuliuoja. Aš tokių freebių nepirkau, tik tą lūpbalzamį įsimečiau. Nes nieko man iš jų nereikėjo. Neimu vien dėl to, kad nemokamai. Bet jei atsiras koks šampūnas ar ką, kodėl ne?
Va tokių puikių apsipirkimų būna pasaulyje.

Kadaise buvo tik raudona. Po to raudona ir žalia. Dabar būna raudona, žalia, geltona, oranžinė, violetinė, mėlyna. Ir visos visada ryškios. Jokios pastelės. Nes taip gyventi linksmiau? Kac kac kac sako šiandien parduotuvėje batai. Gerai jau, bus dar oranžinės.

O per gimtadienį vienas iš mano pageidavimų buvo auskarai. Woohoo! Gavau net penkias poras. Tris radau viename dovanų maišelyje (sakyčiau rimtai pažiūrėta į reikalą). Tai dabar turiu ir raudonų, ir žalių, ir geltonų, ir oranžinių, ir violetinių… Mėlynų turbūt neturiu 🙂

Aplankė mane šitie. O įleido juos pikta (tfu, kur ten pikta, lapių lapė, tiesiog) kaimynė pro duris. Įsiskverbę dėl priežasties vadinamos “jokia” jie tūno sau įsikabinę nagais. Tuomet niūrulio ir piktulio gauna paragauti visai nekalti žmonės ir kiti.
Reikia kažko išties malonaus.

Labas,
gavau tavo laišką. Liūdesio pranašas… Rašau atgal ilgai nelaukusi. Tik ar turiu ką papasakoti? Visada vis pagalvoju – dalykai vyksta, o žmonės sau gyvena. Viena postcrossingo mergaitė atsiuntė man tryliktų namų iš Minsko. Nuo tada kartais susirašome. Ji mokytojauja, šoka, gyvena… O niūrūs dalykai, kurie vyksta Baltarusijoje tarsi visai ne iš jos pasaulio. Kaip ir niūrūs dalykai vykstantys aplink mus, čia… Jie tarsi kažkur kitur. O kas vyksta? Internetas sako, kad žmonės nusprendė įsisprausti į rėmus. Visiems gyvybiškai svarbu pasidarė tekstu užrašyti kas gi yra šeima. Man apskritai juokinga, kad toks dalykas yra svarstomas, aptarinėjamas, kelia audras. O tau?
Juokinga, kad kažkam yra skirtumas kaip vadinsis vienas ar kitas universitetas, ar kurie iš jų susijungs, arba ne. Svarbu gal dabartiniams studentas, kuriems gal teks keisti studijų vietą, pvz dings specialybė Kaune ir teks važiuoti baigti metų į Vilnių. Bet jei aš būčiau būsima studentė… Man tas pats ar tai Gaidžio Didysis ar Gaidžio Žmonos Lakta. Kai buvau dvyliktokė rinkausi specialybę, na ir vietą.
Aš labai norėčiau gyventi ten kur karšta. Žinau – neturėčiau draugų. Nes visi mano pažįstami vasarą verkia, kad oi oi kaip karšta, skuros nenusimesi… Nesiginčiju, bet net iš kačių elgesio matau, kad per didžiuosius karščius jos gulėjo išgeibusios kažkaip linksmiau nei, kad dabar susigūžusios ir nelaimingos.
Mane erzina žmonių piktdžiuga. Ta užslėpta po dirbtinio susidomėjimo kauke: “ir kaip jūsų tas ar anas darbas, kaip tavo ta ar ana idėja, ar jau parašei knygą, ar jau nuvertei kalnus?”. Visi žino (kas išdrįs prieštarauti), kad jei yra ką papasakoti, tai žmogus pats pasigiria, o tie klausimai tik suerzina, norisi atrėžti, o kas tau iš to? Tau bent jau įdomu? Ei, žiū, čia ne tau taikoma, tu niekada nesugalvotum piktdžiugauti.
Aš vis dar noriu būti kokio nors (svetimo, nes savam dar laikas neatėjo) portalo redaktorė ir gauti už tai algą (protingomis sąlygomis, nes kitokius pasiūlymus, pvz., potencialaus darbdavio rašytus be lietuviškų raidžių, aš atmetu). Jei išgirsi ką – pranešk.
Tai tiek naujienų 🙂
Salomėja

Kelis metus burbėjau, kad mes labai daug pinigų išleidžiame maistui, kurio dalį pastoviai išmetame. Todėl ėmėme save į ragą ir pradėjome apsipirkinėti savaitei. Pagrindinis tikslas – tą savaitę visiškai neiti į parduotuvę. Nebent smulkmenėlės: pieno, sviesto, duonos.
Pasiteisina.
Važiuojame apsipirkti į Norfą bazę. Jokių nuolaidos kortelių neturime. Paliekame 60-70Lt, ir užtenka ~1,5 savaitės.
Ką perkame? Duonos, pieno, šaldytos kalakutienos faršo (ne to kur dešros pavidalo) (500g – apie 3,60Lt), lašišos faršo, miltų (1kg – 1,90Lt), sausų pusryčių (aš labai mėgstu tuos, kur skrudintų grūdų, bet maxėse būna tik fitness 250g už 7lt, o norfoje crunchy 350g už ~3,60Lt). Šį kartą ėmėme kakliukų sriubai. Be to visai smagu krautis pilną vežimą maisto, nusišypsoti prie kasos ir visai smagu krauti pilną šaldytuvą produktų.
Ir tai mes tinginiai. Nes jei varytume į šaldytų produktų bazes tai dar pigiau nusipirktume gaminių.