Labas,
gavau tavo laišką. Liūdesio pranašas… Rašau atgal ilgai nelaukusi. Tik ar turiu ką papasakoti? Visada vis pagalvoju – dalykai vyksta, o žmonės sau gyvena. Viena postcrossingo mergaitė atsiuntė man tryliktų namų iš Minsko. Nuo tada kartais susirašome. Ji mokytojauja, šoka, gyvena… O niūrūs dalykai, kurie vyksta Baltarusijoje tarsi visai ne iš jos pasaulio. Kaip ir niūrūs dalykai vykstantys aplink mus, čia… Jie tarsi kažkur kitur. O kas vyksta? Internetas sako, kad žmonės nusprendė įsisprausti į rėmus. Visiems gyvybiškai svarbu pasidarė tekstu užrašyti kas gi yra šeima. Man apskritai juokinga, kad toks dalykas yra svarstomas, aptarinėjamas, kelia audras. O tau?
Juokinga, kad kažkam yra skirtumas kaip vadinsis vienas ar kitas universitetas, ar kurie iš jų susijungs, arba ne. Svarbu gal dabartiniams studentas, kuriems gal teks keisti studijų vietą, pvz dings specialybė Kaune ir teks važiuoti baigti metų į Vilnių. Bet jei aš būčiau būsima studentė… Man tas pats ar tai Gaidžio Didysis ar Gaidžio Žmonos Lakta. Kai buvau dvyliktokė rinkausi specialybę, na ir vietą.
Aš labai norėčiau gyventi ten kur karšta. Žinau – neturėčiau draugų. Nes visi mano pažįstami vasarą verkia, kad oi oi kaip karšta, skuros nenusimesi… Nesiginčiju, bet net iš kačių elgesio matau, kad per didžiuosius karščius jos gulėjo išgeibusios kažkaip linksmiau nei, kad dabar susigūžusios ir nelaimingos.
Mane erzina žmonių piktdžiuga. Ta užslėpta po dirbtinio susidomėjimo kauke: “ir kaip jūsų tas ar anas darbas, kaip tavo ta ar ana idėja, ar jau parašei knygą, ar jau nuvertei kalnus?”. Visi žino (kas išdrįs prieštarauti), kad jei yra ką papasakoti, tai žmogus pats pasigiria, o tie klausimai tik suerzina, norisi atrėžti, o kas tau iš to? Tau bent jau įdomu? Ei, žiū, čia ne tau taikoma, tu niekada nesugalvotum piktdžiugauti.
Aš vis dar noriu būti kokio nors (svetimo, nes savam dar laikas neatėjo) portalo redaktorė ir gauti už tai algą (protingomis sąlygomis, nes kitokius pasiūlymus, pvz., potencialaus darbdavio rašytus be lietuviškų raidžių, aš atmetu). Jei išgirsi ką – pranešk.
Tai tiek naujienų 🙂
Salomėja
O būtinai redaktorė? 🙂 Nes jei stambesnis, geresnis portalas – ir eiliniu gal visai nieko dirbti? (Ne apie delfį kalbu, žinoma)
Nu tai aš nesakau vyr. redaktore :), “savo” senesniame portale buvau “vienas šoku, vienas dainuoju, tai vienas ir ploju”. Skyrelio, rubrikos ir etc., redaktore man irgi tinka. Tik ne žurnaliste, kuri turi daug bendrauti 🙂 Bet nežinau ar mane traukia stambūs ir geri, nes tada irgi turi būt stambus ir geras :).
:-)) o man atrodo, kad abu tavo paminėtus pastaruosius kriterijus tu puikiausiai atitinki 😉
d., gal ir tinku, bet nebūtinai noriu stambų ir gerą darbą dirbti :). Tai yra neįsivaizduoju savęs tam tikruose dideliuose ir rimtuose leidiniuose. Net pseudorimtuose, kaip koks “Veidas” neįsivaizduoju :)Tralalaikos ir visokie mažiai man regis man labiau tiktų, o ir patiktų.
:-))))nea, aš čia apie tai, kad “gero žmogaus turi būti daug” ;-))
Nelabai tada neįsikertu… Aš apie darbines savybes, o tavoji frazė dažniausiai apie fizines taikoma… Beje, ji tik tiems, kurie tiki homoepatija ir saviapgaule 🙂
ok, nevykęs pokštas 🙂