Niekiviskmėjinėjimai

Atvirlaiškių parduotuvėje www.favoritepostcard.com  iš pradžių įkalėme standartinę pašto siuntimo kainą – 6 Lt registruotas pirmenybinis. Dabar gi siuntimas nemokamas (nuo 10 atviručių). Prekių kaina nepasikeitė, tai yra susitaikome su mažesniu “pelnu” (prekių pobūdis ir kaina ne iš tų kurie sukrauna turtus kitokius nei vidinis džiaugsmas). Tai va. Ir sėdžiu sau patenkinta su tuo nemokamu siuntimu, nes gi
gi pavyzdys. Štai parduotuvėje Artmanija vyksta išpardavimas. 40% viskam. O! Galvoju! Puiki proga nusipirkti modelino, kuriam pritrūksta litų arba paieškų laiko (gi belekurioje maximoje nerasi). Prisikraunu krepšį, prisitaikau nuolaidą, džiūgauju. Iki nepamatau siuntimo kainos – 7,49Lt. Ir ką tada darau? Padūsauju ir perku? Ne! Uždarau parduotuvės svetainę. Nueisiu gal gyvai, gi tik kokie 200 metrų, ne daugiau. Tik šiaip aš labai nemėgstu tokiose parduotuvės lankytis. Man geriau tie patys 200 m į kitą – pašto pusę.
Tas pats ir su kitomis parduotuvėmis. Kadaise pigu.lt pirkau treniruoklį už 300+ litų. Tai paprašė dar 10lt už atvežimą. Žinokite aš bučiau buvusi laimingesnė mokėdama 310+ litų už treniruoklį ir 0 už atvežimą. Nors suma ta pati. Net kiniškas parduotuves renkuosi tas, kuriose free shippingas. Nors gal prekės ir keliais dolerių centais brangesnės.
Tai tiek. Gerų nykštukų!

Aną kartą mane prajuokino atkeliavęs laikrodis. Gi visiškai kitoks!
Šį kartą esu patenkinta. Gavau tai ką siūlė. Noriu dar!


 

Savaitgalio tikslas buvo stumtelėti remontą į tą pusę, kur jos visiškai niekinis belieka. Dabar džiaugiamės padarę tai ko pusmetį (sumenkinu šiek tiek…) neprisiruošėme.
Labai dar patiko su brangiausiuoju kepti kalėdinius sausainius. O dar labiau patiko bendra papuošalų (sau ir dovanoms) gamyba. Aš suveriu, jis vielutes suspaudžia, kitus sunkius darbus atlieka.
Ir jau turime eglutę! Kaip visada – puošėme saldainiais. Nes gi po to nereikia sukti galvos kur laikyti žaisliukus iki kitų metų.  O jau katės kokios patenkintos! Antroje nuotraukoje, mieli artimieji, jūsų dovanėlės. Laukiate Kalėdų?

Skambinu šiandien tėčiui. Prašė kai ką Vilniuje nupirkti, prireikė pasitikslinti.
Po kiek laiko mama pasakoja, kad tėtis pasakoja, kad… …na kad jam visos blusos apmirė, kad širdis sukalatojo ir ten taip toliau, kad pagalvojo, kad kas nors blogo nutiko (oi kiek kad).
Nes aš gi neskambinu. Nežinau, gal per 10 metų kokie 10 skambučių ir susidarys jam. Tai ir išsigando žmogus.
O aš ką… Aš ir sakau, ko čia skambinėti, išsigąsta žmonės po to.

apie manipuliacijas ir “gerus” darbus. Įrašo mūza – všį penkta koja. Bet nusprendžiau, kad artėjančių Kalėdų proga reiktų patylėti 🙂

Neturiu būsto (tad neskaudinu širdies nemokėdama prabangaus NT mokesčio)
Neturiu automobilio (tad negyvenu prabangaus gyvenimo)
Neturiu banke indėlių (tad nereikia apmokestinti mano palūkanų, bei rūpintis tų indėlių draudimu)
Uždirbu tik triženklę sumą pinigų ir net legaliai, t.y sumokėdama visus mokesčius (tai ir vėl nereikia su manimi vargti ir papildomai apmokestinti už per didelę algą)
Neturiu vaikų (todėl nekrečiu visokių fintų su Sodros išmokomis, nereikalauju darželių ir dar ten kažko)
Neturiu, net vyro.
Žodžiu esu tobulybė – suprantu, kad mano padėtis viena puikiausių ir delfius galiu skaityti nesibaimindama. Žmogus, kuris bet kurią akimirką laisvas emigruoti (šito Tie turbūt nenumato?). Bet, kaip sakiau šiandien – mle, nu kaip galima emigruoti, kai tokie linksmi dalykai dedasi. Imti ir pražiopsoti?

Visur visko pritaškau ir pribarstau. To net nepastebiu kol “negaunu barti”.
Nebesvajoju ir nebesistebiu.
Dingęs kūrybiškumas.
Aną dieną sukišau į indaplovę puodą su visa koše. Ir išskalbiau, aišku.
Pamirštu ką ruošiausi ką tik daryti.
Ir panašiai.
Mažu senatvė?

Visa kita:
Zuikis.  Nupiešiau ir jis neįtikėtinai atspindi pastarojo mėnesio nuotaiką. Bet Kalėdinės nuotaikos nė kvapo.
Би-2 – sukasi ir sukasi. Kalėdinės nuotaikos ne ne.
Turim viešbutį pajūryje dviem naktims, nuvažiuot reikia iki vasario. Jūra žiemą! Nežinau ar nuvažiuosim. Nežinau ar bus Kalėdos.
Aš:
Dažnai galvoju, kad nei aš moku gyventi ir bendrauti su žmonėmis, nei man liko jėgų mokytis.
Mano įprotis skaityti darbo skelbimus niekur nedingo. Bet TO vistiek nėra.
Lygiagrečiai aš vis dažniau galvoju, kad esu labai faina ir graži, o jums jei nepatinka tai ir užsi… Iš tikro kai rašiau ankstesnį įrašą, tai man sakė pavadink jį “užsip…. visi!”, bet aš pavadinau “Citata 2011 metų Kalėdų eglutės uždegimo ceremonijos paminėjimui atminti”.
Dienos:
Tamsios.
Nesėkmės:
Parkės dėl neprisiruošimų ir atidėliojimų.
Nemokėjimas ilsėtis.
Sėkmės:
Nuolatinis ir kasdieninis pagalvojimas, kad gyvenimas yra gražus.
Džiugesys, kad padaryti projektai atsiperka morališkai!
Mažieji kumeliukai.
Kalėdos ateina.
Šauktukas.

Dabar pasiūlysiu jums paskutinį ir geriausią receptą. “Darbų vainikas – atlygis didžiausias”, – pasakė poetas. Žodžiu, siūlau jums kokteilį “Kalės žarniokai”, gėrimą, prieš kurį nublanksta visi kiti. Tai net ne gėrimas – tai sferų muzika. Kas nuostabiausia pasaulyje? – kova už žmonijos išlaisvinimą. O dar nuostabiau štai kas (rašykite):
“Žigulinis” alus    100 g
Šampūnas “Sadko – turtingas svetys”  30 g
Rezolis nuo pleiskanų  70 g
Klijai BF  12 g
Stabdžių skystis  35 g
Dezinfekcinis insekticidas smulkiems vabzdžiams naikinti  20g
Visa tai savaitei užpilama ant cigarų tabako – ir patiekiama į stalą.
Beje, esu gavęs laiškų, kuriuose pliurpaliai skaitytojai rekomenduoja štai ką: visą antpilą dar suversti į kiaurasamtį. Tai yra – suverst į kiaurasamtį  ir gultis miegot… Čia jau velniai žino kas, ir visi šie papildymai bei pataisos – vaizduotės ištižimo, minties vangumo vaisius; štai iš kur tos nevykusios pataisos…
Taigi “Kalės žarniokai” pateikti į stalą. Gerkite juos patekėjus pirmajai žvaigždei, dideliais gurkšniais. Jau po dviejų šio kokteilio taurių žmogus tampa toks dvasingas, kad galima prieiti ir visą pusvalandį iš pusantro metro spjaudyti jam į snukį, o jis nieko tau nesakys.

Venedikt Jerofejev “Maskva – Petuškai”