Niekiviskmėjinėjimai

Kai mano blogo įrašo pavadinime – numeris, tai dažniausiai reiškia, kad čia bus pasikalbėjimai apie nieką ir viską. Kažkas tokio, kas atspindi visą tinklaraščio pavadinimą.

Vis galvoju, kad būna žmonių, kurie labai mėgsta glėbesčiuotis. Pasisveikindami, atsisveikindami, bučiuotis. Ir va ne vieną kartą, ne du ir ne tris esu rašiusi, kaip aš to nemėgstu. Čia nekalbu apie mylimąjį, kalbu apie visus kitus. Man nėra bjauru, nėra šlykštu, manęs nenupurto, ir su manimi viskas būna gerai apsikabinus kažką. Bet… Na nemėgstu ir viskas. Man mieliau yra paspausti ranką nei pakšėti į žandukus. Ir kai manęs nepažįstantis žmogus atsisveikindamas pripuola bučiuotis, pvz., taip buvo per baidarių žygį, aš tai sutoleruoju neparodydama jokio nepasitenkinimo. Na prisitaikome prie pasaulio. Bet mane liūdina, kai žmonės skaitę, girdėję ir žinantys, vistiek puola čiupinėti, bučkintis ir pan. Liūdina, nes jie stato mane į nepatogią padėtį. Žino, kad nemėgstu, tada patys nejaukiai pasijunta po mano reakcijų, o tada visi nejaukiai pasijunta.

Šiandien viena žvaigždutė savo FB profilyje kalbėjo apie grožį ir ten buvo priminta aktorė Tilda Swinton. Pažiūrėjau google. Nu bliamba kokia graži. Neatitinka grožio etalonų, bet kokia graži. Pvz., čia. Ir suprantu, koks nuostabus yra tas įdomusis grožis. Taip, pas mus įprasta sakyti “įdomus”, “keistas”, apie dalykus, kurie nėra gražūs, bet reikia ką nors pasakyti. Tačiau daug mieliau atrodyčiau kaip Tilda, nei viena iš tų pupyčių. Kažkurių, nes e-žiniasklaidoje pastoviai rodosi blondinių grupė, kuri tik už krepšininko ištekėjusi pupa biški išsiskiria, o kitų neįmanoma prisimint ir įsimint. Dar sukasi dvi vienodos juodos kultūristės, kur irgi neįmanoma suprast kur kuri. Žodžiu, kai įsivaizduoju kaip galėtų atrodyti graži Salomėja, tai nebūna pupos vizija. Vizijose (na tose, kur raudoni plaukai, žalios akys ir 50kg svorio) būna tatuiruočių, keistų rūbų, sunkių batų, masyvių papuošalų.

Neatsimenu, kada jau pirkau kokį rūbą.

 

Labai geras dalykas yra blogai, nes visada gali pasižiūrėti kada kas buvo. Štai pažiūrėjau, kada pirmą kartą plaukiau baidarėmis. Lygiai prieš 6 metus. Replikuoja G., kad tai simbolistika mūsų gyvenime. Skaičiai ir jų deriniai.

Šiaip atsimenu aš tą plaukimą. Neblogas buvo, paskutinis mano savaitgalis su exvyru, kai niekas dar net neįtarė, kad paskutinis. Bet tame sename įraše aš matau nepasitenkinimą tuo, kad negaliu savo partneriu pasikliauti. Kažkas visiškai nepasikeitė – priklausomybė nuo interneto :).

Praėjusį savaitgalį plaukėme. Verkne.

Man buvo antras kartas ir mylimasis pažadėjo, kad tikrai neiškrisim, nenuskęsiu ir viskas bus gerai. Daug kartų žadėjo. Patikėjau, nes žinau, kad jei jau mane globos, tai taip ir bus. Gerai turėti partnerį, kuriuo pasikliauni. Nors va pirmą dieną nedrįsau nusiimti liemenės.

 

Neslėpsiu, vistiek baisu. Gelmės ir undinės baugina. Ir atsipalaiduoju labiau tik ten, kur matau dugną. Bet ar gali būti geresnė pramoga per tokius karščius, negu tupėti ant vandens? Antrą dieną jau apsipratau su mintimi, kad plaukiam, buvo visai smagu, nors ir pernelyg ramu 🙂 O ir kompanija pasitaikė gera. Veik nieko nepažinojau, tai visko galėjo būti – girtybių, pošlybių, bet pasirodo, kad aš kartais nuvertinu žmones :).

Štai trys Salomėjos ir dvi Kiros 🙂

Tai kuris variantas geriausias?

1

Ėjau į paštą ir ant gretimo namo durų pamačiau tokį skelbimą. Sunku nepamatyti, nes realybėje tie lapeliai dar labiau rėžia akį. Grįžinėjau, jis dar kabėjo. Kažkaip suaktyvino mano snaudžiančią fantaziją.

Ar Vainius yra tiesiog Aurimo draugelis, o gal ei oi ei pasiplovęs meilužis? Bet gi gal Vainius yra freelancer’is truputį pragėręs ne tik telefoną, bet ir deadline? Ar jie susitiko?

—————————————————————————————————————————————-

2. G. atsiunčia skelbimo nuorodą. Ten rašoma: “is anglijos su dokumentais. raktais. kuresi vazioja, kosmetinei defektai.”. Tai aš ir paklausiau ar pats motociklas tą skelbimą rašė? Kuresi vazioja.

—————————————————————————————————————————————-

3. Šiandien praturtėjau, nes gavau laišką iš atseit Microsoft:  “Jūsų e-mail laimėjo apie 900.000 doleriu apdovanojimą. nuo Microsoft.requirement sąrašą; Vardas. Mobili number.Country ..” Apie? Maždaug? Nu gerai!

—————————————————————————————————————————————

4. Dar vakar iš vienos leidyklos gavau laišką, kad jie nori man atsiųsti knygą apžvalgai, jei tik knyga pasirodys verta apžvalgos ir paprašė adreso.  Kokia knyga nenurodė, galvoju, gal dėl to, kad na už dyką tai imi viską. Puiku, bet žinokit, miriau iš smalsumo, tai vistiek paklausiau kokia ta knyga :). Nes nu o jei kokia Neringos istorija, tai aš kažkaip nenorėčiau gaut :). Ir dar galvoju, kad leidyklos galėtų elektronines knygas jau siūlyt. Ir jiems pigiau, nes nei knygos nereikia fiziškai dovanot, nei siųst.

—————————————————————————————————————————————-

5. Eikit pirkt atvirukų. Į www.favoritepostcard.com, aišku.  Ypač senesnių ir nepopuliaresnių, nes greitu laiku darysiu įvairiais kriterijais paremtą atranką ir dalį išimsiu iš prekybos, nes visada laukia nauji. Juk ne kiekybė yra svarbiausia ir manau kažkada reikia nustoti plėstis ir apsistoti ties gražiu skaičiumi, pvz., 500 rūšių. Tad gal čia paskutinė proga dar pačiupti kokią klykiančiąją 🙂

 

Šiandien forumietė užrodė vieną iš delfio šūdstraipsnių “25 dalykai, kuriuos privalo turėti moteris, sulaukus 25-erių”. Pažiūrėjau, pamiršau, po to pagalvojau, vėl pažiūrėjau, pasijuokiau :).

Tai kaip ten su tais dalykais? Man jau kaip ir gerokai daugiau nei 25 metai, tai žiūrim ką turim.

1. Pasitikėjimo, kad nebereikėtų teisintis dėl to, ką valgo, ką vilki, su kuo eina į pasimatymus. Beje, kad nereikėtų aiškintis ne tik kitiems, bet ir sau pačiai.

Taip! Nors save laikau labai nepasitikinčia savimi, bet kažkaip kai reikia rengtis, eiti į pasimatymą ir bla bla bla, tai viskas būna taip kaip man reikia.

2. Jei dar neturi, vertėtų pasirūpinti, kad banko sąskaitoje būtų suma, iš kurios būtų galima pragyventi kelis mėnesius. Dėl viso pikto.

Nope. Neturiu net ateinančioms savaitėms, bet kažkodėl man kaip ir nelabai liūdna. Tarsi pirmas kartas būtų. 🙂

3. Telefonų numeriai, „Facebook“ draugai, savaitgalio planai ir buto draugai – TIK tie, kurių ji tikrai nori.

Taip, ne, nežinau. Su draugais tai viskas taip, savaitgalio planai tai kaip kada 🙂

4. Geriausią draugę, kuri būtų tarsi sesuo.

Ne. Neturiu ir niekada neturėjau, bei dėl to neliūdėjau.

5. Savo erdvę.

Šiandien taip, o ryt matysim.

6. Suvokimą, ko jai reikia iš santykių su vyru. Turėtų būtent realiai suvokti, o ne norėti ar galvoti, kad nori. Taip pat norą pažinti įvairius žmones ir kitų sumanymų, kad sužinotų, kas tai yra.

Nebaisiai suprantu šį punktą, turbūt blogai išverstas, bet turbūt taip :).

7. Drabužių pokalbiui dėl darbo, vestuvėms, laidotuvėms, pasisėdėjimui penktadienio vakarą bare ir svajonių pasimatymui, jei staiga kas į jį pakviestų.

Ne! Ir tai daug daug baisiau nei 1 ar 4 punkto nebuvimas. Nes nu!

8. Atkaklumo paprašyti pakelti atlyginimą, perkelti į aukštesnes pareigas, pokyčių santykiuose, taip pat drąsos pakviesti patinkantį vaikiną į pasimatymą.

Norėjau sakyti, kad ne, bet po to pergalvoja savo gyvenimą ir nutikimus ir manau, kad taip! Cha!

9. Tikėjimo, kad ji viso to verta.

O čia jau nuo mėnulio fazės priklauso.

10. Mėgstamą kavinę, patinkantį restoraną, į kurį galėtų nusivesti iš kito miesto atvykusius draugus, šukuoseną, kad ryte galėtų susišukuoti per penkias minutes, mėgstamą knygą ir patalynės komplektą, kuriuo didžiuotųsi.

Kaip baisu, bet daugiausiai ne. Kavinės neturiu, restoranas tai turbūt “Kinų rožė”, šukuosena pati sau atskirą gyvenimą gyvena, knyga tai be abejo yra tokia, o patalynė… Ne!

11. Pomėgį, kuris neturi nieko bendro su alkoholio vartojimu, apsipirkimu ar žmonėmis.

Tai aišku! Atvirukai!

12. Lengvų patiekalų receptų, kuriuos mokėtų atmintinai.

Žinoma. Keptos bulvės. Ir šiaip aš receptus pati susigalvoju.

13. Norą gaminti sau (sau vienai).

Vienareikšmiškai ne!

14. Kelionę, apie kurią galėtų papasakoti nuostabių dalykų ir kelionę, kurią planuodama džiaugtųsi.

O taip!

15. Suvokimą, kad nereikia pavydėti to, ko turi kitos.

Kaip čia jums pasakius, kad nesumelavus. Su svoriu nesigauna nepavydėt 🙂

16. Sveiką požiūrį į savo kūną, kad nereikėtų su niekuo lygintis ir svarstyti, ką apie ją galvoja jos partneris.

Ai…

17. Bent vieną buvusį partnerį, kuriam tikrai nerūpėjo tokie dalykai ir kuris priimdavo ją tokią, kokia ji yra.

Nu kažkaip man pasisekė, nes daugiau mažiau visi buvo tokie, o kai jau pradėjo nebepriimti tai ir nebebuvo partneriai.

18. Sugebėjimą atleisti ir pamiršti, jei buvę partneriai brendo lėčiau, nei ji, todėl jų keliai išsiskyrė.

Tai žinoma, easy!

19. Suvokimą, ko ji nori lovoje ir pakankamai pasitikėjimo savimi, kad pasakytų, ko nori.

Ne.

20. Nesvylančią keptuvę, kredito kortelę, kokybišką liemenėlę ir sugebėjimą pasikeisti automobilio padangą, atsukti vamzdžius po kriaukle, investuoti ir batus, kuriuos būtų pirkusi su 40 proc. nuolaida.

Keptuvė lyg ir yra, ane? Kreditkės nėra, nes o kam jos reikia? Liemenėlės čia skaudi tema, padangą turbūt pakeisčiau, bet negi reiks? Vamzdžiai po kriaukle per daug glitūs, kad aš ten lįsčiau, investuoti nemoku, o dauguma batų iš second hando gi!

21. Šiltus, draugiškus santykius su motina.

Nesipykstam.

22. Pasą, dailų lagaminą, gebėjimą akimirksniu susikrauti daiktus, jei kas pasiūlo viliojamą išvyką savaitgaliui, savaitei ar apskritai naują gyvenimą.

Pasą turiu, o kai gyvenau viena tai ir nešiojausi tam atvejui jei kas pasiūlys keliaut į pasaulio kraštą. Bet kai pasiūlė tai ten net paso nereikėjo. Lagamino neturiu net nedailaus, o daiktus susikraut moku per akimirksnį, tik iki to akimirksnio labai ilgai tingiu ir prisiruošinėju. Net į TĄ kelionę sukroviau per akimirksnį :).

23. Būtiniausių vaistų rinkinį, moteriškų higieninių priemonių rinkinį, dezinfekuojamą rankų skystį, švarių apatinių komplektą, kelioninį dantų šepetėlį, 20 dolerių grynųjų, prezervatyvą ir atsarginį planą.

Turiu Ibupromo, higienos prekių, apatinių, jau turiu kelioninį dantų šepetėlį. Neturiu rankų skysčio, prezervatyvo bei net 20Lt grynų. Atsarginis planas visada yra.

24. Gebėjimą sau atleisti už praeities klaidas.

Turiu gebėjimą nesigailėti.

25. Suvokimą, kokia nori būti.

Aha. 50kg sverianti ilgaplaukė raudonplaukė ryškiai žaliomis akimis!

Kelionė baigta ir būtų šaunu ją aprašyti. Šiandien truputį įdomu jums, o po kažkiek laiko bus smagu atsiversti ir man. Visi draugai ir pažįstami galėjo mūsų kelionę, beveik tiesiogiai, sekti facebook ir instagrame. Kai pagalvoji, tai dabar labai patogūs laikai. Seniau pripleškindavai pilną juostą ar kortelę fotografijų, pasigaudavai už pakarpos draugus ir priešus, bei versdavai juos žiūrėti: “čia aš ir medis, ai ne, va čia aš ir medis tik geriau išėję, o čia aš ir medis tik šviesesnė foto”. Dabar gi tik taukšt, “share”, pažymi kur esi, su kuo esi ir jau visi gali eit laikint. Valio!

Continue reading “Aplink Lietuvą mopedu per 11 dienų!”

 

Mopedu aplink Lietuvą! Liko tik suvirškint, sugalvot kaip čia jums viską papasakot.

Netyčia užėjau vieną kitą merginų pasisakymą apie mėnesį be kelnių. Yra toks projektas :). Taip juokinga pasidarė, prisijungia projekte ir tampa MOTERIMIS! Nes bunda jų MOTERIŠKUMAS, nes su sijonu jos jaučiasi DEIVĖS! Taip ir matau dvasingas išraiškėles. Gal man kas nors gali paaiškinti kas yra tas mistika apipintas moteriškumas? Kaip jį pamatyt? Pvz, Cameron Diaz su džinsais to keisto daikto moteriškumo neturi, o su sijonu jau jis atsiranda? Nes kai žiūriu į vienas nuotraukas, po to į kitas, tai tarp vienų matau gražių ir ne, tarp kitų taip pat. O katinas jei dėžėje ir matosi tik ausys, tai turi katiniškumą ar ne?

Dar man įstrigo šių dienų aktualija Končita aka moteris su barzda. Na įdomu tai, kad labai dažnai diskusijose matau pasakymą “o kaip vaikui paaiškint kas laimėjo Euroviziją”.

Obac! O kaip paaiškinat, kodėl reikia valgyti sriubą? Kodėl žmonės miršta? Kaip atsiranda vaikai? Kodėl reikia užmigdyt mylėtą katiną? Kodėl tėvelis išėjo pas kitą moterį? Kodėl vaidinam Kalėdų senelio pasaką? Kodėl į mokyklą jį atvežat prabangiu BMW, o Marytė važiuoja troleibusu? Kodėl kai kurie žmonės skursta? Kas yra prostitutė? Ir t.t.

Bet jei jau sugebat paaiškint, tai gal sugebėsit ir su Končita susitvarkyti?

O taigi nedarbo darbo liaudies dieną nesisėdi namie. Tai mes ir nesėdėjom. Dar išvakarėse važiavom pasivėžinti. Miško keliukais, žvyruotais keliukais, akmenuotais keliukais, pakeliui rinkdami geolobius.

Mane vis nustebina tai, kiek mes daug neištyrinėję. Veržiamės į užsienius, kurortus, galų gale Trakus, ar Kernavę, o čia tokių keistų ir įdomių dalykų padėta. Tiesiog po nosimi :).

Štai šiandien aplankėme kelis Neries regioninio parko nepopsinius objektus, kuriuos jų svetainė pristato, kaip “kitoks turizmo maršrutas aktyviems ir drąsiems”. Taip jau gavosi, kad prie visų padėta po lobiuką. O su mūsų Van Jonuku (taip aš sau vadinu mažylį mocą) vienas juokas aplėkti :).

Netikėtos Velniakampio dvaro balyklos liekanos. Dar netikėtesnis man ten pasirodė kryželis. Kaži kas palaidota po juo.

Prie šios vietos prieiti galima visai padoriu taku. Na, o štai Traumfeterių giminės koplyčios liekanos visiškai užslėptos. Prie jų neveda net menkiausias takutis (tiksliau, galima įžvelgti orientacininkų ar geokęšerių pėdsakus, bet jie nėra labai ryškūs).

 

Taip pat ir dar Buivydų (netoli Dūkštų) piliakalnis padarė įspūdį. Pirmą kartą ten buvau. Tiesą sakant, net nežinojau, kad tokių yra (shame on me), o ten dar gražiau nei Kernavėje.

Nuotrauka ne kokia, nes tik vaidinau, kad fotografuoju (imant lobį suplūdo 30 žmonių su šiaurietiško ėjimo lazdomis, reikėjo apsimesti, kad kažką kitą čia darom), Buivydų piliakalnis už nugaros, o fotografijoje matomas Bardeliškių kolega.

Galiausiai po pasivažinėjimo laukė šašlykiukai su brangiausiojo kolegomis, tai skaitau, kad para praleista neblogai :).

 

Kodėl kodėl kodėl, gi tu vis nerašai? Kur gi nykštukai, chaosiukai, liūdesiukai, nematomi draugai? Gal gyvenu subalansuotą gyvenimą ir visi užima savo vietas? Nesiblaško, eina tikslo link, lėtai, bet pasirinktu keliu. Yra meilės, baimės, ligų, šiek tiek pinigų ir neužtikrinto rytojaus. Tai paprasta, o paprasti dalykai gi nerašomi. Rašomos dramos, arba komedijos. Na taip, kartais praeina demonas per namus, tada vienu metu išbėga pienas ir nukrenta lempa ant kompiuterio. O tada ir vėl tyla. Nusijuokiam, išvalom, sušluojam ir gyvenam toliau. Su nykštukais, katinais bei tais demonais. Tik važinėjam kitaip – intymiai, glaudžiai – apsikabinu mylimą, sukišu rankas jam į odinės striukės kišenes ir visada užsimerkiu sankryžose.

Galvoju, kas atsitiko vietiniame mūsų pasaulyje? Po kelių metų pertraukos skaitau Cosmopolitan, o ten pataria prieš pasimatymą, lėkti į artimiausią kosmetikos parduotuvę ir nemokamai pasidažyti, juk visada būna mėginukų, ten pat ir pasikvėpinti. Klapt klapt.