Salomėja keistokas žmogus. Tai dingsta, tai atsiranda…
Šiandien ta diena, kai geriau patylėt nei rašyti, nes kažkaip negerai gautųsi kalbėti apie iliuziujų pasaulį, kuriame tavimi tiki.
O, kad nebūtų viskas taip neigiamai, tai žiū, kokie faini yra šios dienos gauti atvirukai 🙂 Taip pat galėčiau pavadinti “iliuzijų pasaulis vs realybė”.
Einu šiandien ir galvoju, kad kokia keista diena! Nešalta ir net nelyja. Seniai jau to nebuvo. Tarsi koks pavasaris.
O pastarasis sausis sunkus sunkus, jau sakiau. Vakar pagavau save skaitančia senus pokalbius. Iš tų laikų, kai su G. dar tik pirmą savaitę draugavome ir darbo metu čiatindavome. O šiandien vėl pagavau save skaitančią tų laikų jo blogo įrašus. Kažkokia nostalgija.
Šiandien FB priminė, kad lygiai prieš 3 metus mirė močiutė, reikėjo važiuoti į laidotuves, bet mes dar ėjome į Verslo žinias pakalbėti apie atvirukų parduotuvę. Su pokalbiu ir galutiniu tekstu viskas buvo ok, bet tada pribloškė fotografė, taip, kad net dar po to šiek tiek rutuliojosi ta istorija.
O dar FB priminė, kad pernai šią dieną nešėme pareiškimus į santuokos rūmus. Ir aš atsimenu dieną ne itin džiugiai, nes buvome žiauriai susipykę, o nepasitenkinimas vienas kitu virto per kraštus. Nepaisant to, kad buvau apsižliumbusi, o beeidami vis dar pykomės viešai, vistiek ėjom.
Ai, bet už poros dienų prasidės paskutinis žiemos mėnuo, kai žinai, kad jau tada viskas šviesyn ir šiltyn ir geryn.
Šios rūšies kavą jau trečią kartą paimu paskutinę lentynoje. Ir dar, kadangi jos sukrautos aukštai, tai tą paskutinę reikia traukti iš galo, pasistiebus ant pirštų galiukų. Visos kitos Dolčės sau ramiai juokiasi tuo metu.
Skaitau žurnalo straipsnį apie jaunuosius talentus. Ir tada pamatau tai:
Net keikteliu truputį, mintyse galvodama apie ateities šviesulius. Po to nusiraminu, ak, mergaitei dar tik dvidešimt, prisiskaitys dar. O ir šiaip, turbūt neskaito, buvo užklupta netikėtai ir šovė pirmą prisimintą pavadinimą. Nes neprisiminė kas Karą ir Taiką ar Gyvulių ūkį parašė.
P.S. Netikiu, kad čia buvo pirmas mano įrašas, bet senesnių nėra. Matyt kažkokia priepuoliui užėjus aš ištryniau, ar ką.
O aš maniau, kad jau praėjo ta mada, kur (o taip, citata čia tiksli):
“norime pasiūlyti bendradarbiavimą. Trumpai tariant – Tu parašytum straipsnį, kuris būtų publikuojamas pas mus blog’e, Facebook, kuris turi beveik 40 000 sekėjų ir Instagram, kuris turi beveik 6000 sekėjų, paskyrose. Autorinės teisės, žinoma, priklausytų Tau. Taip pat, straipsnio pabaigoje būtų nuorodą į tavo asmeninį blog’ą. Taip sulauktum daugiau reklamos bei papildomų peržiūrų.”
Sounds good (sarkazmiukas)! Tik va apsilankau aš tame FB su kiam tūkstančių sekėjų ir matau, kad mano blogo FB su šešiasdešimt kartų mažiau gerbėjų yra tikrai ne tiek kartų mažiau aktyvesnis, o taip so so apylygiai.
Sako, sulaukčiau daugiau reklamos ir papildomų peržiūrų! Ar tikrai? Naudos nesugalvoju. Žalos – visą sąrašą.
Kažkaip gana juokinga yra tai, kad aš prieš kelis mėnesius visai nežinojau kas yra kas Žvaigždių karuose nes jų nemačiau. Dalinai spraga ištaisyta. Dabar bent žinau, kad tas juodas yra blogietis. Ir vakar štai gavau atviruką, kuris man jau nėra visai bereikšmis piešinukas. Kartais gal gerai tas spragas pašalint, dėl bendro išsilavinimo.
Dvidešimt dienų jau bloginu kažką. Įtariu pernai iš viso tiek įrašų teparašiau. Cha!
O apie kortas. Jau visi matėte ir girdėjote, kad aš renku gražias ir įdomias kortų kalades. Šiuo metu turiu jų 10. O dvi naujausios kaladės atkeliavo šiandien. Žiūrėkit kokios fainos!
Manęs ne kartą klausė kodėl kortos? Kam man tos kortos? Ar mėgstu žaisti? Ne, nemėgstu. Esu, aišku, žaidusi durnius, karuseles, romius, bet susižavėjimo stalo žaidimai, tame tarpe ir kortavimas, man nekelia. Tačiau visada traukė paveikslėliai, hierarchija bei malonus jausmas rankose kai jas maišai.
Tiesa, keli smagiausi Džokeriai gyvena mano piniginėje. Niekada nežinai kada gyvenime prireiks kozirio. O gavusi kaladę aš visada pažiūriu kaip atrodo Čirvų karalius, Džokeris ir tūzai 🙂
Šis sausis man skausmingai ilgas. Aš visada žiemą skirstau į kelis etapus. Dabar tuoj Kalėdos, dovanos, pasiruošimai, jingle blels. Tada sausis. Tada vyro gimtadienis, užgavėnės, knygų mugė. Ir jau tada pavasaris.
Mąstau, gal čia senatvė, kad tos žiemos reliatyviai ilgesnės ir tamsesnės atrodo.
Arba tiesiog reikia pakeisti aplinką.
Šiandien esu neišsimiegojęs lunatikas. Ir dar daug skaičiukų, dėlionių, finansinių dalykėlių, atidumo reikėjo. Tad lunatikas kvadratu. Tada vakare nufotografavau visą savo turimą kosmetiką. Dekoratyvinę ir priežiūros. Na daug aš visko turiu. Bet žinot kas yra juokingiausia? Nesidažau lūpdažiais. Na nebent kartais pasimaivau prieš veidrodį :). Dažiausi per vestuves, lyg ir į teatrą dar. Bet pažiūrėkit kas darosi:
Ir iš kur jie atsiranda? Prisipažįstu, kad esu pirkusi 4 daiktus iš šios foto. Už kitus kaltės neprisiimu.
P.S. man atrodo, kad darbe dar 2-3 mėtosi. Irgi nepirkau.
