Einu šiandien ir galvoju, kad kokia keista diena! Nešalta ir net nelyja. Seniai jau to nebuvo. Tarsi koks pavasaris.
O pastarasis sausis sunkus sunkus, jau sakiau. Vakar pagavau save skaitančia senus pokalbius. Iš tų laikų, kai su G. dar tik pirmą savaitę draugavome ir darbo metu čiatindavome. O šiandien vėl pagavau save skaitančią tų laikų jo blogo įrašus. Kažkokia nostalgija.
Šiandien FB priminė, kad lygiai prieš 3 metus mirė močiutė, reikėjo važiuoti į laidotuves, bet mes dar ėjome į Verslo žinias pakalbėti apie atvirukų parduotuvę. Su pokalbiu ir galutiniu tekstu viskas buvo ok, bet tada pribloškė fotografė, taip, kad net dar po to šiek tiek rutuliojosi ta istorija.
O dar FB priminė, kad pernai šią dieną nešėme pareiškimus į santuokos rūmus. Ir aš atsimenu dieną ne itin džiugiai, nes buvome žiauriai susipykę, o nepasitenkinimas vienas kitu virto per kraštus. Nepaisant to, kad buvau apsižliumbusi, o beeidami vis dar pykomės viešai, vistiek ėjom.
Ai, bet už poros dienų prasidės paskutinis žiemos mėnuo, kai žinai, kad jau tada viskas šviesyn ir šiltyn ir geryn.