Niekiviskmėjinėjimai

Vienas tokių smagesnių dalykų gyvenime, bet to, kad pvz., gimiau aš, yra tai, kad gimė mano mylimas vyras. O visa kita jau taip kaip turi būti.

Sveikinu su Gimtadieniu!

Rokenroll!

Susitikau paštininkę. Senąją. Tą, kurią vadiname Čiupsu. Nebuvo jos 3 mėnesius. Visai nepasikeitusi. Ate ate, reguliarus siuntų pristatyme. Laba diena, chaose.

Yra tokia parduotuvė Lush. Vienintelė LT. Panoramoje. Faini ten daikčiukai, tik man nejauku  eiti. Per paslaugi pardavėja. Nors atsisakiau ekskursijos, vistiek prikibo. Nusipirkau viską ko man reikėjo (ėjau mintyje turėdama planą), bet būčiau dar tiek pat išleidusi pinigų jei pardavėja atsikabintų ir leistų apžiūrėt ir išsirinkt viską ko noriu. Et. Gal kada užtaikysiu kai ten daug žmonių bus, nors niekada nemačiau pirkėjų parduotuvėje.

Mano vyras sako: oi koks aš alkanas, neištversiu iki Ukmergės!
Nueiname į kinus šalia namų. Po valandos ir 15 min laukimo aš sakau, kad jau būtume nuvažiavę…

Anksčiau labai mėgau nuvažiuoti į Ukmergės turgaus “skuduryną”. Dabar apima tik liūdesys, kaip skurdu ir nieko gero ten nebėra.

Išsivystė priklausomybė Dolce Gusto kavai. Teko nusipirkti antrą aparatą, į darbą. Dar stalo futbolą reikia nusipirkti ir būsiu wannabe moderni ofiso karalienė.

O dabar niamam mes vyro pagamintą skaniausią pasaulyje žele desertą ir pagalvoju, kad jau tuoj bus 2 metai kai negeriam alkoholio. Ir ant kiek viskas pagerėjo per tą laiką. Natūralu kai nereikia 6 iš 7 savaitėje rytų praleisti galvojant kur aš, kas aš, kodėl man bloga.

Kol kas tiek.

Šiandien kito savo blogo Facebook puslapyje prašiau nuomonę apie like ir share konkursus. Dabar smagu matyti, kad komentuoja ir tie, kurie juos mėgsta, ir tie, kurie nekenčia. O aš ką, aš turiu savo nuomonę. O prie FB tai prisijunkit. Sekėjai nekenkia. Kuo jų daugiau, tuo blogeris solidžiau atrodo. Atseit formuoja nuomonę 😀

Kas pavogė vieną dieną? Buvau šventai įsitikinusi, kad šiandien trečiadienis.

Dienos tragedija: neberandu savo plaukų dažų spalvos pirkti.

• Published (1,281)

Tiek įrašų yra šitame bloge. Prisimenu laikus kai visokias nesąmones rašinėdavau kiekvieną dieną. Dažniausiai tai tam, kad nedirbčiau, arba tam, kad atkreipčiau kieno nors dėmesį.

Bet peržvelgiau… Žiemą įrašai ir visada būdavo depresyvoki. Apie laukimą.

Pagalvojau, kad šiemet neturiu jokio norų sąrašo knygų mugei.

Kartą metuose suskaičiuoju visas atvirlaiškių parduotuvės prekes. Ne tai, kad mano apskaita būtų bloga, bet visko pasitaiko. Paimi dovanai ar reklamai, ar kaip pavyzdį naujam autoriui ir nepasižymi. Tai broką kokį randi ir vėl nepasižymi. Prireikia inventorizacijos. Tokią padariau šiandien. Ir tai sąžiningai 8 valandas skaičiavau. 12005 atvirukai perėjo per rankas 🙂

Baiginėdama jau žvilgčiojau į laikrodį, nes skubėjau į paštą. Ir žinote kokia mintis kirbėjo? Ar dar spėsiu kelis atvirlaiškius užrašyti postcroseriams ar ne. Kitas sakytų, kad jau vemti verčia tie atvirukai 😀

Galva kvadratinė jau.

Ar dar madingi laiškai ateities sau?

Aš tokių nerašau, tačiau kartais pridedu žinučių į darbo kalendorius. Vieną pirkau dar lapkritį ir šiandien radau:

Jau net nepamenu, todėl sukėlė šypseną.

Ir bus 🙂

Būtų visai neblogai iš savęs išmušti pelenės sindromą. Nes vos tik išgirdau, kad reikės sudalyvauti tam tikrame renginyje iš karto pagalvojau kokia aš vargšė atrodysiu šalia kitų damų. Net jei nusipirkčiau ten kokią Statkevičiaus suknią. Jausmas ir nepilnavertiškumo kompleksas.  Reikia palaikymo sau pačiai.

O dar šiandien pardavinėjau batus. Gaila, nu bet mažokoki. Kol viena derėjosi ir kiekvieno šūduko klausinėjo, tai kita nupirko be derybų. Pati šiek tiek nuleidau vien dėl to, kad pirmai jau būčiau gerokai pigiau atidavus. Ir dėl to, kad ima iš karto.

Taip ir gyvenam. Buitiškai kol kas.