Mano vyras sako: oi koks aš alkanas, neištversiu iki Ukmergės!
Nueiname į kinus šalia namų. Po valandos ir 15 min laukimo aš sakau, kad jau būtume nuvažiavę…
Anksčiau labai mėgau nuvažiuoti į Ukmergės turgaus “skuduryną”. Dabar apima tik liūdesys, kaip skurdu ir nieko gero ten nebėra.
Išsivystė priklausomybė Dolce Gusto kavai. Teko nusipirkti antrą aparatą, į darbą. Dar stalo futbolą reikia nusipirkti ir būsiu wannabe moderni ofiso karalienė.
O dabar niamam mes vyro pagamintą skaniausią pasaulyje žele desertą ir pagalvoju, kad jau tuoj bus 2 metai kai negeriam alkoholio. Ir ant kiek viskas pagerėjo per tą laiką. Natūralu kai nereikia 6 iš 7 savaitėje rytų praleisti galvojant kur aš, kas aš, kodėl man bloga.
Kol kas tiek.