Saulė. Ledas. Kaip gerai matosi dulkės ant lentynėlių…
-Gražiai šiandien atrodai.
-Nustok šaipytis.
-Aš rimtai.
-Taip nebūna.
Paeikim šiek tiek tolyn. Dekoracijos pasikeitė. Kiti žmonės. Kitos spalvos. Kiti žodžiai.
-Ar gali būti, kad čia tik keturiolika laipsnių?
-Kas aš tau? Termometras?
-Ne, bet panaši į tą, kuri viską žino.
-O čia jau panašu į komplimentą.
Nauja aplinka, nauji pažįstami.
-Labas, graži tavo suknelė.
-Šaipaisi?
-Aha :).
-Aš čia pirmą kartą, o tu jau darai viską, kad negrįžčiau, kodėl?
-Nes čia narkomanų irštva ir noriu, kad ji bankrutuotų.
-O tu bjaurus.
-Labai.
-Aš irgi.
-Matau. Jaučiu.
-Ačiū.
…..
-Tu man žiauriai atsibodai.
-Tai eik, nestovėk šalia. Aš nelaikau. Parūkyk, ar ką…
-Negaliu.
-Kodėl?
-Kažkas mane laiko prie tavęs. Jau nusibodai, bet žinau, kad turi paslaptį…
Grįžkim atgal. Tie patys, jau seniai nusibodę veidai.
-Aš bandau suprast kam tau to reikia.
-Man nereikia. Tiesiog aš myliu.
-Nėra tokio žodžio.
-Nėra. Bet yra jausmas.
Sniegas. Lietus. Meilė. Šypsena.
-Ką veiki?
-Bijau.
Kai sudaužai laisvalaikį
Gali pabaigti seną meną (reikia ne tik naujo kompo, bet fotiko):
Dabar sienos atrodo taip (nes neperka niekas paveikslų, o kambarys tik vienas):
Kas domina žmones?
Kas sutinka su tuo, kad žmonės keistuoliai? Galit jau nuleist rankas. Šį įrašą įtakojo du dalykai. Vienas jų, tai žurnalo „Žmonės“ atsiradimas virtuvėje. Taip taip, atsiradimas, nes kai gyveni ne vienas, ne tokių keistenybių randi. Antras, tai laiško, kurį čia pažadėjau, rašymas.
Tai va. Paėmiau tuos „Žmones“, vartau… Pagaunu save ne skaitančia, bet maketus apžiūrinėjančią. Galvojančią, kaip pas mus sektųsi, kaip čia sudėliotume… Po to pamąsčiau, kas skaito tą žurnalą. Ir kam. Didžiausiu tiražu leidžiama kas, kur, su kuo ir ką darė. Ką planuoja daryt ir ką padarė, kai jam buvo penki metai. Įdomu? Akivaizdu, kad tūkstančiams tikrai taip.
O po to rašiau laišką. Ir galvojau, ką parašyt visai nepažįstamam žmogui? Apie save? Kur su kuo, ką dariau? Kada ir kas man sakė? Bet rašydama kažkaip netyčia papasakojau apie tą būdo bruožą, dėl kurio kitiems atrodau drąsi. Po to papasakojau, kad nesu drąsi, nes labai bijau to ir ano. Ir galvoju, ar svarbi žmogaus socialinė bei šeimyninė padėtis? Lytinė orientacija? Amžius? Kai žinai savybes ir baimes. Gal net norus ir siekius? Ar tokie dalykai visai neįdomūs šiame pasaulyje?
Eilinis laiškas
Labas,
Seniai nerašiau. Nepyk, tavo atsakymas badė akis. O ką aš galėjau parašyt? Labas, man viskas gerai? Ir pasitenkintum tuo? Patikėtum? Juk žmonėms niekada nebūna viskas gerai. Tai va, kai tik sulaukiau blogio, įvykių apie kuriuos galiu paburbėti, tai ir rašau tau laišką.
Pirmas paburbėjimas tai oras. Žinai, kad pas mus nuolat sninga? Na tai kas, pati sau sakau. Manęs neerzintų tas sniegas, jei būtų sau ant žemės ramiai. Tai, ne… Krenta. Šlapina plaukus, po to jie veliasi, o man ir nebereikia įrodinėt, kad aš ragana.
O. Apie raganas. Sakiau tau, kad mano mama būrėja? Ką buria, tas išsipildo. Cha. Visi netiki. Sėdi. Šaiposi. O po to… Jo majo… Viskas išsipildo. Velykų proga pasibūriau. Ir vėl, kažkur šalia manęs klastinga moteris, kurios reikia pasisaugot ir ne duok die neįsivelt į jokį ginčą, kur ji dalyvaus. Stebiu dabar akis išpūtus, laukiu ginčų nuo kurių bėgsiu. Bet viskas baigsis gerai.
Na, kad sudaužiau kompą, tai ištrimitavau visam pasauliui, jau po penkių minučių. Baigiu patikėt, kad išeis į gerą. Turėsiu ryt po ryt raudoną Dell. O būčiau save įtikinėjus, kad dar galiu pakentėt, kad gal vasarą… O gal bet jeigu tačiau… O čia brinkt, trinkt ir viskas išsisprendė.
Neįsivaizduoji kokia savikanka užsiėmėme pirmą Velykų dieną. Prie stalo, nuo ryto žiūrėjom visą TV3 šventinę programą (nes TV3 geriausiai telikas rodo). Be pertraukų. Tiesa, aš dar įsigudrinau Harį perskaityt. Nukniaukiau, kai brolis trumpam išėjo ir nebepaleidau pusdienį.
O penktadienį pas mus vakarėlis. Pažiūrėsime ar tik mūsų tamsusis kambarėlis guminis (kiek grūdi – tiek telpa), ar ir butas. Nes žmonių neprognozuojamas skaičius nusimato.
Žinai, vakar 23 val. sumaniau, kad noriu piešti. Šiek tiek pasilaužiusi, atsidariau dažus. Sakyčiau įtrečdalėjau eilinį raudonai žalią (o gal atvirkščiai) katinų paveikslą. Ateisi į svečius – pamatysi:).
Žiūrėk, kiek visko tau pripasakojau. Turbūt ir skaityt nusibodo. Ate.
S. Salomėja
P.S. Geriau toks, kuris gražus ir tai žino? Ar toks, kur gražus, bet durnas?
Eilinis laiškas
Labas,
Seniai nerašiau. Nepyk, tavo atsakymas badė akis. O ką aš galėjau parašyt? Labas, man viskas gerai? Ir pasitenkintum tuo? Patikėtum? Juk žmonėms niekada nebūna viskas gerai. Tai va, kai tik sulaukiau blogio, įvykių apie kuriuos galiu paburbėti, tai ir rašau tau laišką.
Pirmas paburbėjimas tai oras. Žinai, kad pas mus nuolat sninga? Na tai kas, pati sau sakau. Manęs neerzintų tas sniegas, jei būtų sau ant žemės ramiai. Tai, ne… Krenta. Šlapina plaukus, po to jie veliasi, o man ir nebereikia įrodinėt, kad aš ragana.
O. Apie raganas. Sakiau tau, kad mano mama būrėja? Ką buria, tas išsipildo. Cha. Visi netiki. Sėdi. Šaiposi. O po to… Jo majo… Viskas išsipildo. Velykų proga pasibūriau. Ir vėl, kažkur šalia manęs klastinga moteris, kurios reikia pasisaugot ir ne duok die neįsivelt į jokį ginčą, kur ji dalyvaus. Stebiu dabar akis išpūtus, laukiu ginčų nuo kurių bėgsiu. Bet viskas baigsis gerai.
Na, kad sudaužiau kompą, tai ištrimitavau visam pasauliui, jau po penkių minučių. Baigiu patikėt, kad išeis į gerą. Turėsiu ryt po ryt raudoną Dell. O būčiau save įtikinėjus, kad dar galiu pakentėt, kad gal vasarą… O gal bet jeigu tačiau… O čia brinkt, trinkt ir viskas išsisprendė.
Neįsivaizduoji kokia savikanka užsiėmėme pirmą Velykų dieną. Prie stalo, nuo ryto žiūrėjom visą TV3 šventinę programą (nes TV3 geriausiai telikas rodo). Be pertraukų. Tiesa, aš dar įsigudrinau Harį perskaityt. Nukniaukiau, kai brolis trumpam išėjo ir nebepaleidau pusdienį.
O penktadienį pas mus vakarėlis. Pažiūrėsime ar tik mūsų tamsusis kambarėlis guminis (kiek grūdi – tiek telpa), ar ir butas. Nes žmonių neprognozuojamas skaičius nusimato.
Žinai, vakar 23 val. sumaniau, kad noriu piešti. Šiek tiek pasilaužiusi, atsidariau dažus. Sakyčiau įtrečdalėjau eilinį raudonai žalią (o gal atvirkščiai) katinų paveikslą. Ateisi į svečius – pamatysi:).
Žiūrėk, kiek visko tau pripasakojau. Turbūt ir skaityt nusibodo. Ate.
S. Salomėja
P.S. Geriau toks, kuris gražus ir tai žino? Ar toks, kur gražus, bet durnas?
Svečiuose, kur betvarkė
Vėl beldi? Prašiau gi nevaikščioti taip dažnai. Gali ir nusibosti. Ateini nepalankiu metu. Dar klausi kodėl? Nes mano viduje absoliuti betvarkė. Negaliu vedžiotis svečių. Ach, sakai esi draugas, o ne svečias? Ką gi, užeik… Nekaltink manęs jei užpuls į gyvatę materializavesis mano pyktis. Įsidursi į spyglio pavidalo mano sarkazmą, ar į mano purvą išsitepsi savo gražiuosius drabužius.
O taip, tavo nustebęs žvilgnis sako, kad galvojai, jog perdedu? Juk sakiau… Viduje betvarkė. Kaip sudužęs kaleidoskopas – spalvotų stikliukų yra, bet į gražią mozaiką, jie niekaip nebesusidėlioja. Matai šitą skrynutę? Čia bandau paslėpt savo silpnumo likučius. Manai veltui, neseniai mėjinėjau apie draugystę? Viskas iš asmeninės patirties. Tai kas dabar mane kankina. Tikrai stengiausi. Nesu tas žmogus, kuris žaidžia ‘draugauju-nedraugauju’ žaidimus. Todėl viską kas liko čia paslėpsiu. O tu niekam nesakyk, kad saugau šią skrynelę. Aš apsimesiu bejausme.
Tu klysti. Ši balta lenta buvo ir per praeitą tavo viešnagę. Tik nepastebėjai. Čia braižau diagramas. Bandau nusibraižyt sau kelią. Juk niekaip nerandu vietos po saule. Braižau ir trinu. Kyla mintis – ją pavaizduoju. Bet kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau suprantu, kad… Tai, ne tai. Ir nutrinu. Jau markeris baigiasi, o aš dar neturiu plano.
Užeik į virtuvę? Nori arbatos? Kaip tik turiu rinkinuką: Salomėjos nusivylimas, baimė. Šiek tiek užsispyrimo. Potraukis rizikai ir viltis. Skonis kaip raudonos arbatos su pipirais. Nori? Geriau paprastos kavos? Mielasis, kad jau taip dažnai užsuki, turėjai suprast – paprasto pas mane nieko nėra.
Ilgai dar būsi? Ne, aš nevarau… Ką veikčiau viena. Tvarkyt savo vidaus neturiu jėgų. Gal nori padėt? Taip ir maniau, kad nenorėsi. Tada užsikurkim kaljaną. Kokio skonio tabakas, klausi? Čia kaip su ta arbata… Mano norų. Išrūkysim juos. Pasklis kaip dūmai… Sklis toli. Matai kokie tiršti? Noriu aš daug… Bet tokių paprastų dalykų, kad vien nuo to jie tampa nerealūs…
Labai liūdnai
Ką tik numečiau savo nešiojamą kompiuterį. Ir jo nebeturiu. Žinant vertę – matricos neapsimoka keist. Verkiu. Nuoširdžiai.
Antra nostalgijos ir tikrų laiškų dalis
Neseniai rodžiau, kokius pasisveikinimo užrašus savo laiškuose man piešdavo brangusis. Labai jais džiaugiuosi. Piešiau tokius ir pati. Jei atvirai, tai aš pradėjau tiesiog spalvingai sveikintis, o jis užsidegė. Tada aš vaikiškai bandžiau jam prilygti, kiek pakopijuoti. Tačiau, man neisekė, todėl nusprendžiau nebesistengti būt geresne ir terlinti savam stiliuje. Mano piešiniuose daug ryškių spalvų (kurių printeris nepagavo), širdelių, detalių ir meilės. Parodom Jums tuos, dėl kurių mažiausiai gėda:)
Šitas nežinau kodėl, bet šiandien man primena Dovilę iš Žalių Mansardų (gal dėl to kas yra po antro žodžio m raide):
Šitas realybėje ryškus, kaip sintetiniai saldainiai :
Čia pamenu kiek vargau kol nuspalvinau, nes kruoštumas man nebūdingas:
Šiame užraše pasitelkę fantaziją, taip pat įsivaizduokim rėkiančias spalvas:
Kaip gi be širdžių (man gi 17-18 metų buvo)?
Ir vėl pusė piešinio be spalvų – dėl printerio kaltės:
Žalią įsivaizduokim ryškią 🙂 :
Paterliojimas:
Iš meilės rankos drebėjo:
Medinis eksperimentas:
Saulytė:
O čia spalvos visai ne į temą tai dingo grožis:
Tai šiltų jausmų įkrova prieš šventes. Mylėkim, draugaukim ir tikėkim:). Amen.
Šiandien aš svečiuose
Mėjinėju, pas Laurą.
scania prizas
Kol žaidimų tema dar nenusibodusi (nes sparčiai plinta ir tuoj bus nuvalkiota), atiduodu scania prizą.
Salomėjos penki gėriai:
1 Pačiausias atspalvis: a) Vyšnios raudonumas, b) skaisčiai raudona c) tamsiai raudona (ne taip tamsiai kaip vyšnios).
2 Skaniausia uoga: a) trešnė b) braškė c) spanguolė
3 Mėgstamiausias užsiėmimas: a) naršymas internete, b) skaitymas, c) deginimasis.
4 Mėgstamiausias muzikos stilius: a) rap, b) jazz c) jungle
5 Salomėjos mylimiausias daiktas: a) Motorola V8, b) HTC Touch c) Jos notebookas.
Laimėtojams paskelbti atskiro įrašo nekursiu, todėl sekite komentarus:).