Šiandien, darbinė nuotaika sujaukta. Kodėl? Nes ją sujaukė ponas N . Sujaukta, o ne sugadinta. Nes jo pavardė linksnuojama. Žinot, pas mus už keiksmažodį reikia mesti litą į taupyklę. Jau tuoj turėsim tokių, kokių kiti neturi. Tai “skype” ir ponas N.
Man visada nesuvokiama, kaip žmonės sugalvoja skambint į redakcijas, kai jiems monitoriai sugenda, internetas lėtas, reikia nuotrauką atsispausdinti. Gerai jau. Mes apie tai rašome, bet čia ne pagalbos centras.
Kažkada skaitytojas nusipirko “HTC Touch”. Ir pradėjo rašinėt klausimus (mes apie tai nerašėm). Kadangi pati tokį aparatą buvau įsigijusi, tai laiškus peradresuodavo man. Kantriai bandžiau atsakinėti. Kai turėjau laiko. Bet buvau apšaukta, kodėl neatrašau tą pačią sekundę ir per trumpai. Jam vis atsirasdavo naujų klausimų. Kol galiausiai parašiau, kad jei turi bėdų su savo HTC, tegu kreipiasi į garantinio aptarnavimo centrą, arba į gamintoją. Atstojo.
Buvo ir toks atvejis, kai visa redakcija metusi darbus aiškinosi, kodėl skaitytojas mato ne tokį vaizdą svetainėje, negu visi kiti.
Aš esu gana lėta. Todėl nedirbu darbo, kur reikia greitos reakcijos. Ir patikėkit nesidžiaugiu, kai koks skaitytojas pasakoja apie programą, kuri aprašyta prieš metus. Žinot kiek per metus žurnalų išleidom? Tai jau tikrai naivu tikėtis, kad pamenu, kur kas ten tiksliai buvo parašyta. Nemoku greitai sureaguot.
Niekada nepykstu už susijusius klausimus. Kažkas gavo brokuotą CD, mielai išsiuntėm kitą. Bet kai klausinėja, vien dėl to, kad apie kažką panašaus rašom. Tai žinokit, trukdot, ir mes nieko neparašysim.
Dirbti ar mokytis?
Šis klausimas netaikomas tiems kas dirba pilnu etatu ir mokosi dieniniame skyriuje.
Čia labiau kalbama apie galimybę rinktis AR dirbt, AR mokytis?
Štai mano broliukas, nori vasarą dar užsiimti visuomenine veikla, po festivalius palakstyt. Nes ketvirtas kursas prieš nosį. Po to, kaip sako jau dirbt reiks :). O dirbt bus nefaina. Neišlėksi patranzuot po Lenkiją, kada tik nori.
Štai kursiokė, su kuria pietavom šiandien, planuoja daktarė būt. Juokais sako, kad dirbt tingi:)
Iš ties regis geri tie studentiški laikai. Nei atsakomybės finansinės… Tik mokaisi sau, o kai tingi tūsiniesi… Arba nieko neveiki, bet atsibundi prieš sesiją ir stebuklingai viską susitvarkai.
Bet aš štai baigusi savo elektronikos inžinerijos bakalaurą, kurį reikėjo krimst net 5 metus, nė kiek nepasiilgau mokslų. Man dirbt visų pirma įdomiau. Nes darau tai kas patinka. Arba bent jau šiek tiek patinka. O patikėkit, braižyt ranka kokios nors detalės pjūvį, ne taip jau ten ir svajojau univiere. Arba lituot. Nu gerai. Lituot tai man patiko, bet visai nepatiko skaičiavimus atlikt su ta sulituota schema. Na gerai, patiko ir skaičiavimus atlikt, bet va ataskaitų tai tikrai nekenčiau. O po to, tai net lituot nedavė. Kažkur kažką matuoji… Na žodžiu jau supratot. Mokytis man nepatiko.
Darbas mano toks pusę velnio, laisvės prasme. Galiu pamiegot. Niekas neliepia 8 val prie durų stovėt. Tiesa, seka čia mus, braukom korteles. Bet įtariu valdžia nenori maišto, kur visi “atsėdėtų” 8 val., bet nieko nenuveiktų. Ir nedirbtų per šventes, kaip kartais mėgstam, ir po darbo kai reikia nepasiliktų, ar skubių namų darbų nedarytų.
Už darbą dar ir pinigus moka. Kad ir kiek tai būtų, tai vistiek daugiau nei stipendija, kurios aš neprisiruošdavau gaut. Ir daugiau nei tėvelių skirti pinigai pragyvenimui.
Sakot su bendramoksliais galima gerai pasilinksmint? Na su kolegom aš pasilinksminu, kur kas geriau. Ir konkurencijos pas mus nėra, moksliukų, stukačių…
Šiaip aš tos nuomonės, kad daug ką galim patys išmokt. Aišku, kad universitetas duoda šiokius tokius pagrindus. Bet realiai beveik visi studentai nusivylę mokymosi sistema. Tie, kurie tikrai susidomi kažkokia sritimi – labai daug laiko skiria savarankiškam domėjimuisi. O kas draudžia savarankiškai domėtis nebūnant studentų sąrašuose?
Sakot be diplomo darbo negausi? Taip, bet jis padeda tik iki to laiko, kol darbo sutartį pasirašai. Po to jokios naudos.
Taip, aš kartais pagalvoju apie tolimesnius mokslus. Tiksliau ne tolimesnius, bet apie dar vieną bakalaurą. Tik jau tokį, kur man bus įdomu. Ta sritis man duonos neatneš (nors ką gali žinot). Tai grynai man ir tik mano vidinėms savybėms ugdyti.
Tačiau šiandien aš renkuosi darbą. Kol kas čia vis dar galima išmokt naujų dalykų. Linksmiau ir įdomiau. Žinai, kad duodi kažkokį rezultatą, gal net esi reikalingas. Grįžus namo galiu veikt ką noriu ir manęs negraužia sąžinė, apie neparašytą kursinį darbą, ar laukiantį egzaminą. Galiu leist laiką kaip noriu, be baimės, kad artėja sesija. Visai man taip patinka.
Galvos skausmas
Ar baigsi tu trepsėt mano galvoje? Gali ir paprastai pabelst. Įleisiu, na kaip visada. Kam šiandien tau reikia trypti mano mintis? Net skamba aidas galvoje. Net skamba aidas galvoje. Net skamba aidas galvoje. Trep trep trep. Taukš taukš taukšt. Bar bar bar. Aš žinau, kad maldos Lietaus deivei jau baigia išsigaliot ir jaučiu visa esybe permainas. Na baik ten trepsėt ir užeik į vidų. Gerai. Bent batus nusiauk. Kažkoks meno troškimas. Neseniai tiesiog sėdėdama sugalvojau, kaip atrodys kitas mano paveikslas. Nežinau kada jis gims. Gal ryt nueisiu ir nusipirksiu dažų. O gal po metų. Bet mano mintyse jis jau sukurtas. Taip bus pirmą kartą. Visada pradedu piešti, o po to gimsta jis. Net keista kas bus atvirkščiai. Nesiklausai tu visai. Vis beldi ir stuksi mano galvoje. Sukeli skausmą, o aš nuo to skausmo noriu nukreipt mintis. Noriu nuviliot tave kur nors. Nukreipt dėmesį, kad nebetuksentum. Nebūk kiaulė. Man ryt į darbą. Toks laikotarpis, kad tikrai yra ką veikti. Na nustok… Kiek tu gali. Juk nenori, kad tavo smagius apsilankymus imčiau sieti su skausmu. Tyliai prašau. Bet argi tu girdi per tą savo beldimą.
Po atostogų
Kaip jaučiatės, kai grįžtat į darbą po netrumpo nebuvimo? Atostogų, ligos, komandiruotės? Aš tai keistai. Nes kol būni išvykęs ten (darbe) verda gyvenimas. Ir atrodo, kad be tavęs ten jis vyksta dar greičiau. Nors iš ties viskas po senove. Pamenu, kai susitikau atostogaujančią Laurą puoliau klaust kaip gi Egiptas.
– Egiptas, kaip Egiptas, geriau pasakok kas darbe naujo,- gavau atsakymą.
Na ir ką. Iš tiesų. Pati rašiau įspūdžius iš atostogų, todėl visi viską perskaitė. Pikantiškų detalių vistiek gi nepasakosiu. Nuotraukomis, kur dvarai nufotografuoti iš visų pusių irgi neapkrausiu. Pačią erzina, kai kiša per prievartą nuotraukas: “pažiūrėk kokia žuvis… o čia žuvį laikau kitu kampu… o čia aš šypsausi žuviai…”. Taigi, iš mano pusės, kaip ir pakanka informacijos..
O ką randu darbe? Ateidama mačiau pas vadybininkus sėdi naujokas. Nieko toks visai.
Ant stalo pūpso žurnalų krūva. Prisikaupė gi per dvi savaites “Veidų” ir “Moters Savaitgalių”.
Bendradarbiai visi gyvi. DNR vis dar negeria. Jaunasis kolega vis dar šaudo žuvis. Dizaineriai vis dar pikti. Audrius vis dar negeria kavos. Girtasis margumynų skyrelis vis dar stovi. O darbinis paštas ne taip jau baisiai ir užspamintas skaitytojų laiškais. Štai jau darbo pabaiga, o tos atostogos atrodo buvo tik iliuzija, kurią susigalvojau.
Norai
Ko norėtumėt? Šiandien, apskritai, gimtadieniui, gyvenime? Man labai dažnai būna, kad noriu to, noriu ano… Kol kas nepaklausia, ko norėtum dovanų šia proga? Regis tada visi norai išgaruoja. Pasirodo, kad to nereikia, šito nė nenorėjai… O to, gi neprašysi žmogaus, ypač jei nežinai ar jo finanasinės galimybės leidžia. Norėti labai lengva. Atsiradusi proga įgivendinti troškimą, tik patikrina jo dydį.
Ypač lengva norėti materialių dalykų. Aš visada noriu knygų. Noriu jas pirkti, gauti, turėti, skaityti.
Visada noriu drabužių, man jų niekada negana. Vistiek nėra ką rengtis ir autis.
Noriu nebeturėt skolų.
Iš baisiųjų materialinių norų tenoriu tik buto senamiestyje. 🙂 Tik:)
Materialūs troškimai patys geriausi. Nes juos gali imt ir įvykdyt. Na gerai, dėl to buto dar teks pasistengt. Gaut geresnį užmokestį, ar papildomą, ar iš vis kitą na ir t.t. Bet visa kita smulkmė įgyvendinama nesunkiai.
O vat tos kitos svajonės… Su jomis reikia labai atsargiai. Pamenu 12 klasėj kartojau, kad labai labai noriu jog atostogos būtų ilgesnės. Hm, na ir mirė mano senelis, dėl laidotuvių rūpesčių dar savaitę nėjau į mokyklą. Kai panašūs “norų išsipildymai” pasikartojo dar kelis kartus, juos (troškimus) pradėjau reikšti atsargiau. Net mama išgirdus, kad žiojuos sakyt, kad noriu… liepdavo neprisišnekėt. Kad neprisiprašyčiau.
Dabar daug ko noriu paslapčia. Ir sukertu delnaisi su savo mažaisiais nykštukais, kai tai išsipildo:)
Viskas
Taigi, baigėsi mano pirmos tikros, ne mokslo atostogos:). Ką gi įdomaus nuveikėm, ką pamatėm, kur buvom jau daugiau mažiau aprašiau, o šiandien noriu apibendrinti.
1 Apsilankyta Ukmergės miesto šventėje ir pasiklausyta superinio „Anties“ koncerto. “Antį” įtraukiu į sąrašą grupių, kurios pradėjo patikti, po pamatymo gyvai.
2 Aplankytas Leompolio dvaras Ukmergės rajone. Jokių nuorodų nėra, todėl tiesiog reikia žinot kur jis. Simpatulkia dvariukas. Noriu tokio.
3 Prisiminta, kaip atrodo Kaunas. Kur ne kur stabtelėta.:)
4 Užsukta į Raudondvario pilaitę ir parką. Keista, kad 6 metus gyvenus kaune, niekada ten nebuvau.
5 Pavaikščiota aplink Vilkijos bažnyčią. Prisižiūrėta gražių Nemuno vingių. Nuspręsta, kad vietinė fauna yra nedraugiška.
6 Užsilipta į Ringovės piliakalniuką.
7 Užsirioglinta į Palemono kalną. Pasigrožėta vaizdais, karvėmis. Taip pat papietauta:) Valgėm naminius čeburekus, jei kam įdomu.
8 Pasigrožėta Belvederio dvaru. Vienas labiausiai man patikusių, bet ir ypač apgriuvęs.
9 Aplankytas Veliuonos medinukas dvaras.
10 Neaplenkta ir Raudonės pilis. Pavydžiu mokinukams turintiems galimybę mokytis pilyje.
11 Pasivaikštinėta šalia Panemunės pilies. Parkas labai gražus. Tik, kad aš kažkokia ne parkinė.
12 Apžiūrėta Šilinės smuklė. Galėtų veikt. Senovines tradicijas sėt.
13 Rambyno kalnas taip pat neišvengė programos.
Praleista diena Rusnės saloje, kurioje:
14 Apžiūrėta bažnytėlė.
15 Pasisupta ant Beždžionių tilto. Neužsimušėm, nenukritom, sveiki gyvi likom.
16 Aplankytas Uostadvario Švyturiukas.
Dar aplankytos:
17 Žemaičių Naumiesčio kapinės.
18 Nusistebėta Žemaičių Naumiesčio bažnytuke – medinukė.
Šilutės mieste matėm:
19 Šojaus dvarą. Kažkokis nedvariškas.
20 Šilutės uostą. Tiesa jis dabar tvarkomas, tai laivelių nebuvo.
Pasidarėm ekskursiją į Klaipėdą:
21 Čia pasivaikščiojom po senamiestį.
22 Po bastijoną.
23 Na ir žinoma nusifotografavome prie laivo Meridiano.
24 Dargi užsukome į Švėkšną, kuri turi nerealią bažnyčią. Jos dydis daro įspūdį net išlepintiems Vilnietiškų šventovių. Apskritai Švėkšna yra labai gražus miestelis. Nuvažiuokit.
25 Kėlėmės keltu, kas man vis dar egzotika.
Apsilankėme Nidoje, kurioje:
26 Sudalyvavom Nidos festivalyje. Prisižiūrėjo, žvaigždžių, kurių tikrai nemylim.
27 Užsilipom ant Parnadžio kopos. Hm. Gražu.
28 Pažiūrėjom, kaip atrodo Preila.
29 Užsilipom ant aukštųjų kopų, po kuriomis palaidoti kaimai.
30 Užsikorėme ant Raganų kalno. Ten sutikom raganų, velnių, nykštukų bei kitokių pasakų ir realaus gyvenimo personažų.
31 Pasivaikščiojome Juodkrantėje. Taip pat gražu, kaip ir Nidoje. Ir žuvis šviežiausia ir pigiausia.
32 Buvom Smiltynėje.
33 Bandėm susipažinti su Šventąja.
34 Apsilankėm Palangoje. Ten išsimaudėm. Ne ne jūroje. Tik fontane.
35 Vilniuje atradom barą „Šnekutis“.
36 Pamatėm 75 skulptūras Europos parke.
37 Pasižiūrėjom į Tiškevičiaus dvarą Trakų Vokėje.
38 Bandėm pamatyti Lentvario dvarą. Bet jis aptvertas iš visų pusių. Saugo prie vartų trys apsauginiai, tai nebandėm į vidų veržtis.
39 Ištaisėm išsilavinimo spragą ir sužinojom, kad Trakuose yra dar ir pusiasalio pilis, o ne tik salos.
40 Buvom Trakų pilyje.
Tai va. Pasakaojau apie praeitas savo atostogėlės. Šios kiek kitokios. Deja, jau baigėsi.
Europos Parkas
Gerai jau. Mano blogas nepretenduoja būti fotoblogu. Todėl kai tik baigsis atostogos, nebekankinsiu mėgėjiškomis muilinukės nuotraukomis. Bet kol kas… Tęsiam pažintines atostogas ir šiandien apsilankėme Europos Parke. Kainelės tai sakyčiau bauginančios. Jei neturit jokių lengvatų, tai suplosit 21 lt ir dar 6 pinigus už leidimą fotografuoti. Gal ir ne karvę kainuojanti sumelė, bet dviese tai jau šis tas ir ne vieną muziejų galima aplankyti.
Bet gi jau viduje. Kasininkė davė ranka pieštą žemlapį, taisykles, paaiškino kaip vaikščioti. Be žemėlapio ten prapultis. Net su juo labai lengva pražiopsoti ir nerasti skulptūrų. Ypač tų, kurios kaba medžiuose, yra ant kalnelių ir t.t. Visgi keturios valandos vaikštynių gryname ore ir savadarbis piknikėlis buvo puikūs. Suradom ir nufotografavom visas 75 skulptūras. Kai kurių teko, kaip lobio ieškot. Kas keisčiausia gana nemažų.
Tai va. Šitame namuke juda grindys. Tai jei parke lankosi mokinukų ekskursija ir girdit garsus panašius, kaip linksmųjų kalnelių atrakcijone, žinokit jie čia:
Į skulptūrą pavadinimu “žmogaus lizdas” negalėjau neįlįst. Bet nepatogu tame lizde:) O kad jis metalinis, o ne medinis, supranti tik palietęs:
Šitą moterį žiūrinčią į mėnulė, mes praminėme višta:
Gal kas nori pavartyti ir paskaityti metalinę knygą?
Šie vartai man priminė tuos, kur fantastiniuose filmuose kelia laiku. Deja, perisikelti nepavyko:
“Sapnų pagalvės” vos nepražiopsojom. Žiūrėt reikia ne tik po kojomis, bet ir pakelt galvą į viršų:
Paisiveikinkit su linksmuole Ieva:
O šis bulius atrodo itin piktas:
Kada nors galvojot kaip jaučiasi voverė rate? Europos Parke galima tai išbandyti:
Sunku patikėti, kad šio milžino agregato reikia ieškoti. Paisilėpęs už medžių:
Na ir vienas įspūdingesnių eksponatų. Galva. Tiesa, tuščia. Tai nedidelis nuostolis tam kas ją pametė:
Bendrai paėmus, nors kartą, parką aplankyti verta. Aš buvau trečia kartą. Pirmi du, buvo mokykliniais laikais. Tada vaikščiojom su gidu, tai apie daugelį skulptūrų šiandien brangiajam galėjau papasakot daugiau:))))
Europos Parkas
Gerai jau. Mano blogas nepretenduoja būti fotoblogu. Todėl kai tik baigsis atostogos, nebekankinsiu mėgėjiškomis muilinukės nuotraukomis. Bet kol kas… Tęsiam pažintines atostogas ir šiandien apsilankėme Europos Parke. Kainelės tai sakyčiau bauginančios. Jei neturit jokių lengvatų, tai suplosit 21 lt ir dar 6 pinigus už leidimą fotografuoti. Gal ir ne karvę kainuojanti sumelė, bet dviese tai jau šis tas ir ne vieną muziejų galima aplankyti.
Bet gi jau viduje. Kasininkė davė ranka pieštą žemlapį, taisykles, paaiškino kaip vaikščioti. Be žemėlapio ten prapultis. Net su juo labai lengva pražiopsoti ir nerasti skulptūrų. Ypač tų, kurios kaba medžiuose, yra ant kalnelių ir t.t. Visgi keturios valandos vaikštynių gryname ore ir savadarbis piknikėlis buvo puikūs. Suradom ir nufotografavom visas 75 skulptūras. Kai kurių teko, kaip lobio ieškot. Kas keisčiausia gana nemažų.
Tai va. Šitame namuke juda grindys. Tai jei parke lankosi mokinukų ekskursija ir girdit garsus panašius, kaip linksmųjų kalnelių atrakcijone, žinokit jie čia:
Į skulptūrą pavadinimu “žmogaus lizdas” negalėjau neįlįst. Bet nepatogu tame lizde:) O kad jis metalinis, o ne medinis, supranti tik palietęs:
Šitą moterį žiūrinčią į mėnulė, mes praminėme višta:
Gal kas nori pavartyti ir paskaityti metalinę knygą?
Šie vartai man priminė tuos, kur fantastiniuose filmuose kelia laiku. Deja, perisikelti nepavyko:
“Sapnų pagalvės” vos nepražiopsojom. Žiūrėt reikia ne tik po kojomis, bet ir pakelt galvą į viršų:
Paisiveikinkit su linksmuole Ieva:
O šis bulius atrodo itin piktas:
Kada nors galvojot kaip jaučiasi voverė rate? Europos Parke galima tai išbandyti:
Sunku patikėti, kad šio milžino agregato reikia ieškoti. Paisilėpęs už medžių:
Na ir vienas įspūdingesnių eksponatų. Galva. Tiesa, tuščia. Tai nedidelis nuostolis tam kas ją pametė:
Bendrai paėmus, nors kartą, parką aplankyti verta. Aš buvau trečia kartą. Pirmi du, buvo mokykliniais laikais. Tada vaikščiojom su gidu, tai apie daugelį skulptūrų šiandien brangiajam galėjau papasakot daugiau:))))
Prieš miegą
Labas. Smagu, kad užsukai. Naktis naktelė. Kaip jautiesi prieš užmigdamas? Ar tau reikia mirtinos tylos, gal klausiaisi laikrodžio tiksėjimo, o gal analizuoji nakties garsus? Aš kai noriu miego, tai nors ir patrankų choras… Trys naktys visiškai naujoj aplinkoj. Palapinės, šventė, vokiečiai, tie kurie atvažiavo į Nidos festivalį. Lauko garsai: kažkur ūžia mašinos, greta čiulba kažkoks naktinis paaukštelis. Guliu, klausau garsų. Miegot man jie netrukdo, bet yra nežinomi, įdomus. Paausyje zyzia uodas. Jis kaip kokia įkiri mintis. Regis tylus tas zyzimas. Ne taip jau ir arti. Bet zirzia zirzia zirzia…. Pasąmonėj kirba nuojauta, kad panašų garsą skleidžia sąžinė.
Tolumoje nuskardėjo juokas. Po to atsiliepė dar trys besikvatojantys garsai. Tai tarsi koks linksmas prisiminimas, šmėstelėjimas kažko mielo. Ir tai iššaukia virtinę kitų smagių minčių. Cha cha cha skamba galvoje. Gera turėt taip besismaginančių atsiminimų.
Kažkas greta praėjo. Sugirgždęjo žingsniai per žvyrą. Ir ko tos mintys neramios nemiega? Ko blaškosi po naktinę stovyklą, nerimsta… Bet pasiblaškys, sulakstys kur reikia ir nurims, užmigs.
Laikas miegoti. Rimkit mintys ir tos neramios, ir tos kurios sukelia juoką bei kitus šiltus jausmus. Ššššš….
Popsas, kurį užskaitau
Kodėl spektaklį pavadinau popsu? Nes jis labai labai populiarus. Bilietų neiįmanoma gauti jei pražiopsai nors sekundėlę. Todėl, kad buvo populiarinamas ir reklamuojamas visur, kaip joks kitas spektaklis. Todėl, kad žmonės eina jo žiūrėti po kelis kartus.
Tai savaime suprantama, kad žiūrėti “Urvinio Žmogaus” ėjau kiek skeptiškai nusiteikusi. Aš gi visad kažkaip užsiblokuoju prieš tą, kas visiems patinka.
Visgi šitą popsą užskaitau. Negaliu paneigti, kad kvatojausi beveik visą spektaklio laiką. Sakyčiau ne su visais išsakytais teiginiais sutinku. Pvz., ten buvo kalbama, kaip skirtingai vyrai ar moterys supranta tvarką. Na ir pateikta situacija. Sakyčiau man negalioja. Nes tavrkausi dėl kitų, kai gėda pasidaro:) Man netrukdo batai viduryje kambario ar dar ten kas. Vienintelio dalyko netoleruoju tai organinių šiukšlių: tai kas gali supūt ar supelyt, ar prasmirst. Prašom mėtykit daiktus, bet nebandykit kokio obuolio graužtuko palikt ne vietoj.
Apie apsipirkinėjimus pasakyta daug tiesos, bet va mano vyrui netinka. Jis pats sako, kad man pasisekė jog jis mėgsta slampinėt parduotuvėse ir šmutkių prisiperka ne mažiau nei aš.
Tai va. Tiesa ar ne, bet labai juokingas spektaklis buvo. Aktoriaus D. Kazlausko veido išraiškos vien ko vertos. Kambariok kartu buvusi vakar, ir kažkada seniau kai vaidino Martinaitis sakė, kad labai skiriasi.
Tai va. Rekomenduoju. Nueikit. Ir net jei ne itin patiks, tai žinokit, kad publikos juokas jus užkrės. Išeini skaudančiu žandikauliu ir pilvu. Nuo juoko:)