Dirbti ar mokytis?

Šis klausimas netaikomas tiems kas dirba pilnu etatu ir mokosi dieniniame skyriuje.
Čia labiau kalbama apie galimybę rinktis AR dirbt, AR mokytis?
Štai mano broliukas, nori vasarą dar užsiimti visuomenine veikla, po festivalius palakstyt. Nes ketvirtas kursas prieš nosį. Po to, kaip sako jau dirbt reiks :). O dirbt bus nefaina. Neišlėksi patranzuot po Lenkiją, kada tik nori.
Štai kursiokė, su kuria pietavom šiandien, planuoja daktarė būt. Juokais sako, kad dirbt tingi:)
Iš ties regis geri tie studentiški laikai. Nei atsakomybės finansinės… Tik mokaisi sau, o kai tingi tūsiniesi… Arba nieko neveiki, bet atsibundi prieš sesiją ir stebuklingai viską susitvarkai.
Bet aš štai baigusi savo elektronikos inžinerijos bakalaurą, kurį reikėjo krimst net 5 metus, nė kiek nepasiilgau mokslų. Man dirbt visų pirma įdomiau. Nes darau tai kas patinka. Arba bent jau šiek tiek patinka. O patikėkit, braižyt ranka kokios nors detalės pjūvį, ne taip jau ten ir svajojau univiere. Arba lituot. Nu gerai. Lituot tai man patiko, bet visai nepatiko skaičiavimus atlikt su ta sulituota schema. Na gerai, patiko ir skaičiavimus atlikt, bet va ataskaitų tai tikrai nekenčiau. O po to, tai net lituot nedavė. Kažkur kažką matuoji… Na žodžiu jau supratot. Mokytis man nepatiko.
Darbas mano toks pusę velnio, laisvės prasme. Galiu pamiegot. Niekas neliepia 8 val prie durų stovėt. Tiesa, seka čia mus, braukom korteles. Bet įtariu valdžia nenori maišto, kur visi “atsėdėtų” 8 val., bet nieko nenuveiktų. Ir nedirbtų per šventes, kaip kartais mėgstam, ir po darbo kai reikia nepasiliktų, ar skubių namų darbų nedarytų.
Už darbą dar ir pinigus moka. Kad ir kiek tai būtų, tai vistiek daugiau nei stipendija, kurios aš neprisiruošdavau gaut. Ir daugiau nei tėvelių skirti pinigai pragyvenimui.
Sakot su bendramoksliais galima gerai pasilinksmint? Na su kolegom aš pasilinksminu, kur kas geriau. Ir konkurencijos pas mus nėra, moksliukų, stukačių…
Šiaip aš tos nuomonės, kad daug ką galim patys išmokt. Aišku, kad universitetas duoda šiokius tokius pagrindus. Bet realiai beveik visi studentai nusivylę mokymosi sistema. Tie, kurie tikrai susidomi kažkokia sritimi – labai daug laiko skiria savarankiškam domėjimuisi. O kas draudžia savarankiškai domėtis nebūnant studentų sąrašuose?
Sakot be diplomo darbo negausi? Taip, bet jis padeda tik iki to laiko, kol darbo sutartį pasirašai. Po to jokios naudos.
Taip, aš kartais pagalvoju apie tolimesnius mokslus. Tiksliau ne tolimesnius, bet apie dar vieną bakalaurą. Tik jau tokį, kur man bus įdomu. Ta sritis man duonos neatneš (nors ką gali žinot). Tai grynai man ir tik mano vidinėms savybėms ugdyti.
Tačiau šiandien aš renkuosi darbą. Kol kas čia vis dar galima išmokt naujų dalykų. Linksmiau ir įdomiau. Žinai, kad duodi kažkokį rezultatą, gal net esi reikalingas. Grįžus namo galiu veikt ką noriu ir manęs negraužia sąžinė, apie neparašytą kursinį darbą, ar laukiantį egzaminą. Galiu leist laiką kaip noriu, be baimės, kad artėja sesija. Visai man taip patinka.

22 thoughts on “Dirbti ar mokytis?”

  1. Man studijuoti buvo įdomu, todėl iš karto po bakalauro stojau į tos pačios srities magistrantūrą. Tiesą sakant, net nemąsčiau, kad galiu nestot, tik rinkausi, kurią specializaciją. Nors stipendiją visuomet gavau, trečiam kurse pradėjau dirbti. Man labai svarbi yra finansinė nepriklausomybė, todėl visuomet rinkčiaus darbą vs. studijas, tačiau į pastarąsias irgi nespjaučiau 🙂 Kai neturi laiko, padarai daug daugiau.

  2. Man studijuoti buvo įdomu, todėl iš karto po bakalauro stojau į tos pačios srities magistrantūrą. Tiesą sakant, net nemąsčiau, kad galiu nestot, tik rinkausi, kurią specializaciją. Nors stipendiją visuomet gavau, trečiam kurse pradėjau dirbti. Man labai svarbi yra finansinė nepriklausomybė, todėl visuomet rinkčiaus darbą vs. studijas, tačiau į pastarąsias irgi nespjaučiau 🙂 Kai neturi laiko, padarai daug daugiau.

  3. Bet labai svarbu, kad mokytis patiktų. Aš jau trečiam kurse supratau, kad nepatinka. Ir kentėjau paskui dar du vien dėl diplomo kaip sako žmonės. Kodėl nedirbau? Nes matydama grupiokų pavyzdžius maniau, kad nesugebėčiau derint darbo sustudijomis, kurios man buvo labai sunkios. Žaviuosi tais, kurie pasirodo paskaitose tik per egzaminus, gauna tą savo penketą ir išeina toliau dirbt. Nes mūsų specialybėje dirbantys tikrai mokėsi itin prastai. Neben tie, kurie 5 kurse pradėjo dirbt. Be to dėstytojai viešai deklaruodavo, kad nepateisina dirbančių dieninukų. Maždaug jiems, skirtingai nei vakariniams ar neakivaizdiniams yra mokamos stipendijos.

  4. Bet labai svarbu, kad mokytis patiktų. Aš jau trečiam kurse supratau, kad nepatinka. Ir kentėjau paskui dar du vien dėl diplomo kaip sako žmonės. Kodėl nedirbau? Nes matydama grupiokų pavyzdžius maniau, kad nesugebėčiau derint darbo sustudijomis, kurios man buvo labai sunkios. Žaviuosi tais, kurie pasirodo paskaitose tik per egzaminus, gauna tą savo penketą ir išeina toliau dirbt. Nes mūsų specialybėje dirbantys tikrai mokėsi itin prastai. Neben tie, kurie 5 kurse pradėjo dirbt. Be to dėstytojai viešai deklaruodavo, kad nepateisina dirbančių dieninukų. Maždaug jiems, skirtingai nei vakariniams ar neakivaizdiniams yra mokamos stipendijos.

  5. Man pavykdavo taip susiderinti, kad beveik visose paskaitose lankydavausi, mokiausi puikiai, niekad neverkšlenau, kad nespėju ko nors pristatyt, nes dirbu.

  6. PinkCity, aš ir nekalbu apie verkšlenimus.:)) Mano grupiokai irgi neverkšlendavo. Tiesiog pasiimdavo penketą kokį ir tiek. Manau dar šiek tiek ir nuo studijų pabūdžio priklauso visa tai.
    Aš nieko neagituoju nesimokyti. Arba nedirbt jei mokaisi. Pati galvoju apie dar vieną bakalaurą. Tik pinigų reik tam užsidirbt, niekas neleis antrme nemokamai mokytis.:) Ir akivaizdu, kad jei mokysiuos tai ir dirbsiu. Ir manau susiderinsiu, nes man bus įdomu, nes tai bus subrendęs pasirinkimas. O ne mažvaikės dvyliktokės…
    Tiesiog šiandien, man patinka, kad nereikia mokytis ir pati galiu rinktis, kada tobulinsiu kokias nors žinias. Pvz., savaitgalį, o ne kada reikia:)

  7. Studijų metais, antrame kurse, pradėjau po biški dirbt (pasiūlė darbą, tai net nemaniau atsisakyti). Tiesą sakant, pradžia buvo sunki. Ne tik dėl studijų, bet apskritai, dėl minties, kad didžioji dalis tavo dienos nuo šiol ir visą gyvenimą iki pensijos priklausys darbdaviui. Univere irgi jaučiaus balta varna, nes buvau visiškai nesiorentuojantis. Ar daryčiau dabar taip pat? Tektų… Atsimenu, kaip galvodavau “velnias jei AŠ uždirbčiau bent 500, tai vajė…. net nežinau ką pirkt” (stipkė buvo 1 MGL, kuri išeidavo barako nuomai).
    Be to, bandyt derint darbą ir studijas yra savotiškas iššūkis ir visai smagus jausmas, kai pavyksta išlaikyt sesiją ir dar net stipendiją užgyvent.
    Jei turi crazy gyvenimą, tai gali palaukt su darbais ir visą laisvą laiką palikt linksmybėms, o jei galimybės neleidžia-teks dirbt. Savęs realizavimas darbu dažniausiai yra antroje vietoje, nes pirmoje vietoje yra LTL. Be to, labai retai pavyksta rast tokį darbą, kur po 1 metų vis dar pavyksta išvengt rutinos. Darbas sucks…

  8. Na nereikia taip baisiai. Visgi po 1,5 metų man visai patinka mano darbas. Nes rutina toke ciklinė periodinė. Gal tik kitų niuansų paburbėjimui yra.

  9. Tai džiugu už tave! 🙂 Tai turbūt priklauso nuo srities ir pobūdžio. Jei tarp reikalavimų buvo “kūrybiškumas”, tai didelė tikimybė, kad darbas bus mažiau pažeidžiamas, atsparesnis rutinai 🙂

  10. Na reikalavimas čia buvo gerai rašyt. Kiek čia kurybos rašant kompiuterinius tekstus dar sunku pasakyt.
    Visgi tų LTL stygius, kartais leidžia paburbėt.

  11. Na reikalavimas čia buvo gerai rašyt. Kiek čia kurybos rašant kompiuterinius tekstus dar sunku pasakyt.
    Visgi tų LTL stygius, kartais leidžia paburbėt.

  12. Na visi dėstytojai rėkte rėkdavo, kad studijos nuo mokyklos tuo skiriasi, kad čia studijuojama savarnkiškai. O jie tik nurodo informacijos šaltinius. Ir jei nestudijuosim dar iš šalies tai specialistais nebūsim. Na gal jie ir teisūs.
    O va su pirmu t sakiniu sutinku. Jei lieka laiko ne kokiam naktiniui darbui, vadinasi su studijomis kažkas negerai. Galėtų sutraukt tada į du metus, o ne į keturis.

  13. Na visi dėstytojai rėkte rėkdavo, kad studijos nuo mokyklos tuo skiriasi, kad čia studijuojama savarnkiškai. O jie tik nurodo informacijos šaltinius. Ir jei nestudijuosim dar iš šalies tai specialistais nebūsim. Na gal jie ir teisūs.
    O va su pirmu t sakiniu sutinku. Jei lieka laiko ne kokiam naktiniui darbui, vadinasi su studijomis kažkas negerai. Galėtų sutraukt tada į du metus, o ne į keturis.

  14. Na jau…. Tada galiu perfrazuoti:
    “Kokie mokslai, jei linksmybėms laiko lieka?”
    Jei turi gerų draugų, kurie sugeba per 10 min. savais žodžiais pasakyti visos paskaitos esmę ir dar su namų darbais padeda, tai viskas čiki, nes teorinės paskaitos dažniausiai būna šlamštas totalus. Štai per praktinius užsiėmimus būdavo registruojamas lankomumas, tai tekdavo iš darbo prašytis, o bėliau paskaitos patapo po darbo valandų:)
    Be to, savaitgalius paaukojus galima pilnai suspėt. Čia kaip kam noro ir jėgų yra (nekalbu apie teisininkus ir medikus).
    O p.T čia tik klišę numetėt. Kokie argumentai?

  15. Na jau…. Tada galiu perfrazuoti:
    “Kokie mokslai, jei linksmybėms laiko lieka?”
    Jei turi gerų draugų, kurie sugeba per 10 min. savais žodžiais pasakyti visos paskaitos esmę ir dar su namų darbais padeda, tai viskas čiki, nes teorinės paskaitos dažniausiai būna šlamštas totalus. Štai per praktinius užsiėmimus būdavo registruojamas lankomumas, tai tekdavo iš darbo prašytis, o bėliau paskaitos patapo po darbo valandų:)
    Be to, savaitgalius paaukojus galima pilnai suspėt. Čia kaip kam noro ir jėgų yra (nekalbu apie teisininkus ir medikus).
    O p.T čia tik klišę numetėt. Kokie argumentai?

  16. “nes teorinės paskaitos dažniausiai būna šlamštas totalus. Štai per praktinius užsiėmimus būdavo registruojamas lankomumas.” Va šitie du sakiniai labai daug esmės pasako. Patys dėstytojai žino, kad šlamštas. O užuot kažką darę, sudominę, įtraukę (patikėkit buvo keli), jie nusprendžia priversti studentus lankyti paskaitas sekdami lankomumą. Ir laimingi turbūt kai šieji sudoku žaidia. Taip per 5 metus ir nesupratau tokių studijų. Todėl ir toliau mokytis nelabai noriu (nemaišyti su bandymais patobulėti).

  17. “nes teorinės paskaitos dažniausiai būna šlamštas totalus. Štai per praktinius užsiėmimus būdavo registruojamas lankomumas.” Va šitie du sakiniai labai daug esmės pasako. Patys dėstytojai žino, kad šlamštas. O užuot kažką darę, sudominę, įtraukę (patikėkit buvo keli), jie nusprendžia priversti studentus lankyti paskaitas sekdami lankomumą. Ir laimingi turbūt kai šieji sudoku žaidia. Taip per 5 metus ir nesupratau tokių studijų. Todėl ir toliau mokytis nelabai noriu (nemaišyti su bandymais patobulėti).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *