Niekiviskmėjinėjimai

Jei dėl kokio nors klausimo įsiraučiau į kabinetą, kuriame 5-6 vyrai taršo kokį brendį, tikrai nejaukiai pasijusčiau. Bet tik pirmą akimirką. Po to išsiaiškinčiau ko ten man reikėjo ir pasiplaučiau. Turbūt jie geranoriškai (dažniausiai su pašaipos gaidelėmis) pultų padėti.
Šiandien įsiroviau į buhalteriją, kur kokios 5-6 damos gėrė kavą. Aš tokia apskritai jaučiuosi jų nužiūrinėjama. Kurgi ne, kai jos tokios tipo klasikinės, ala elegantiškos. O aš čia užšoku visa susivėlusi, su sportiniu ryškiai morkiniu bliuzonu, sportbačiais. Tai jau tikrai, kad ne dama. O ir klausimą išgirdusios visos vienu metu, kad ims klegėti. Nejaukiai jaučiausi nuo pradžios iki pabaigos ir dar po to.

Na jei vakar pagirios mane aplenkė, tai šiandien atrodo neišsisuksiu. Nepaisant to, kad belekada nuėjau miegot, šiandien kažkaip nesimiega.
Toks jau tas rytas, kad spėjau nusikarpyti nagus, nes matosi, kad rankelės vakar dirbo. Surankiojau mikroschemų likučius, kurie nepapuolė į mano meną. Kaži tik kur juos laikinai priglaust? Įkurdinau vonioje.
Žiūrau į tą “meną” ir galvoju tik beprotė gali tokį glaust namie. Ale gražiai aš ten vakar tuos gelžgalius sukomponavau. Net šiandien patinka. O dar jei nusipirksiu dažų ir nupurkšiu, o dar jei išsitrauksiu akrilą ir išornamentuosiu, o dar… Tik niekas nesupras. MS jei pamatys – šaipysis, visi kiti pasukios pirštą prie smilkinio. Bet menas tam ir menas, kad jo nesuprastų.
Tradicija jau tuoj pasidarys butelių išmetimas. Daugokokai lenda. Vieną dieną 4, kitą 5, na šiandien jau nesišviečia… Reikia man gal susimąstyt?.. [Salomėja mąsto mąsto mąsto… Dar pamąsto… Ne… Alus yra geraiiii. Nors ir mažumėlę bloga].
Ir pusryčiauju sau Cheetos kukurūzais. Ir galvoju gal reikia susigalvot ką rengtis ir čiuožt darban… O taip tingisi. Bet, o kada aš netingėjau? Toks mano būdas – tingėti ir bambėti. Rytas.

1. Okis pareini namo. Raštu pasiskundi, kad tingi daryti valgyti. Ir nutinka tai, ko negalėjai tikėtis. Niekada gyvenime. Antrą kartą matomas žmogus (su kuriuo vakar prasinešei pro savo šaldytuvą) ateina ko nors pagaminti iš tavo turimų produktų. Tu stovi savo virtuvės tarpduryje, geri alų ir grožiesi tuo, kad nereikia rankų smirdinti nei česnakais, nei lupti dešrelių nei… Skanu. Kai kitas gamina, visada skanu. Ai tas “ko tu tyli, kalbėk ką nors” man jau toks pažįstamas, kad net juokas ima.
2. Aš visada sakiau, kad man patinka tik berniukiški žaidimai. Ir šitam bloge šimtą kartų sakiau. Beje, kuo skiriasi berniukiški ir vyriški? Jei susidedi tik su tais kam per 30 m. tai čia gal jau vyriški? Bet MS sakė, jie visada liks berniukai, tai lai lieka tas pirminis terminas. Ką šiandien veikė Salomėja, po to kai pavalgė? Svetimame rūsyje ardė televizorius bei magnetofonus. Sukinėjo varžtelius ir lupinėjo mikroschemas, karpė laidelius ir gėrė alų. Dabar, kai rašau šitą tekstą, kaip tik tos mikroschemos mano bute virsta meno kūriniu papuošiančiu sieną. Dar kada nors nupurkšiu visą tai raudonai. Bet kaip linksma. Rankos apibraižytos, nagai aplaužyti (apie nagų laką net nekalbu), dulkių sluoksnis ant visų rūbų. Džinsų, striukės. Murzina. O Salomėja išsišiepus. Nes jai leidžia kartu pažaisti. Išardžiau kokius tris vidiakus ir teliką!!! O kiek gėrio tam rūsyje. Senovinė spausdinimo mašinėlė. Antikvarinė duonos pjaustyklė. Juostelinių filmukų aparatas. Afigienai. Gal dėl ketvirto alaus?
P.S. gal kada nors bus meno instaliacijos nuotraukų.

Kai tuščiais buteliais užstatytas visas mažas virtuvės stalas, tai nei šis nei tas. Kraunu juos į maišą. Taip taip t.II, vakar galėjai juos nešti į stiklo konteinerį, kad jau toks ekologas, bet palikai gležnai mergaitei tą darbą…
Kraunu ir suvokiu, kad kažkas čia ne taip…
Kur mano teisėtos pagirios? a? Na, suprantu, kad 4 alaus tai čia juokas. Bet galvojau, kad tekila vistiek savo padarys… Keistokoka.

Na kaip aš be savaitgalio ataskaitos? Nusižengčiau dienoraščio principui.
Savaitgalis – ką žinau. Savaitgalio pabaiga – super. Ar noriu pratęsimo? Būčiau durna jei nenorėčiau. Aišku noriu. Bet kokiam kontekste? Aišku!!
P.S. o aš sugebėjau gaut pastabą, kad tinginė jau seniai nerašiau. Ir leidimą išbloginti, kad T. antrasis yra gėris. Ir greitai turėsiu afigienai dekoruotą sieną. Ir man baigėsi alus (o šiandien jo buvo net 8 buteliai). Ir tekila baigėsi… O tekila gerai ne tik su laimais ir druska… bet ir su šokoladu. hm… Ir šiaip viskas gerai. Ir gerb. T. antrasis, tos temos (na kurią sukėlė žiebtuvėliai) aš nusikratysiu… 🙂 Ir seniai taip gerai viskas buvo. Ir pirmas pasimatymas stotyje yra gana romantiška :P. Geriau nei tos minėtos žvakės. Ir romantiška padėti parsitempti sunkų brolio PC (broli, ačiū už tą gimšės dovaną). Linksma. Vadinu tai aistra gyventi.

Gerą pavadinimą sugalvojau, ar ne?
O kodėl aš apie batus? Stovėjau stoty (mhm, sugalvojau prie algos prisidurti), ir stebėjau žmones. Pro mane prabėgo į autobusą vėluojanti mergina. Ir tada pagalvojau, kad na kaip juokinga, kai panos bėga apsievusios aukštakulnius. Tokiais mažais žingsnukais. Kaukš kaukš kaukš, kokia elegancija.
Aš tai nesuprantu, kam reikalingi aukštakulniai. Na ok, ok, turiu vienus. Bet jie žali, ilgi, suvarstomi ir su storu kulnu. Ir nenešiojami, nes aukšti. O tarp kitų “dvidešimties porų” mano batų nieko panašaus. Ok, suprantu jei reikia pasimaivyt ir nueit šimtą metrų raudonu kilimu. Bet tik tiek.
Jei norisi ūgio, tai tam sukurtas labai patogus daiktas – platformos. Išbandyta. Elegantiška? Tik jei tikrai moki grakščiai vaikščioti. Gatvėse itin retai pastebiu.
Patinka vyrams? Na tarkim. Tarkim einu leisti vakaro mieste, kur tikiuosi kam nors patikti. Matyt man nelemta, nes aš visada tokiu atveju renkuosi PATOGIUS batus. Tam, kad jei manim susivilios koks nemielas kandidatas, tai skuosčiau kiek galėčiau be kaukš kaukš. Ypač jei tas nemielas kandidatas pasitaikys tarp autobusų stotelės ir namų, ar panašioje ne itin romantiškoje vietelėje…
Gražu tai gražu, bet tuo kas gražu man mieliausia grožėtis vitrinose, ekranuose, nuotraukose ir t.t.
P.S. Mano seniau minėti svajonių svajonių batai atsipigino nuo 799 iki 699 Lt. Keep going. Kai kainuos 300 tai jau tikrai pirksiu. Pažadu.
P.P.S. Ir anieji tai jau tikrai bekulniai. Aš gi sakiau svajonių tobuli batai. Reiškia, kad tinka nešiojimui.

Sava mirtim turbūt nemirsiu.
Kas nors mane priplos už bjaurumą. Kuris pasireiškia vietoje ir laiku – tada, kad mažiausiai tikisi. Čia ne pati sugalvojau, kad nudobs. Čia grąsino :PPP
Bet gal gerai. Tėvai turės ką kaltinti dėl smurtinės mano mirties. O tai vis paprastai keikiamas koks tai dievas, ar tai likimas, ar tai dar koks nabagas, kurie yra visai nekalti.

Važiavau trulu. Skaičiau laišką (aha, vakarykščių pratęsimas). Galvojau apie santykius savo. Po to apie visokius filmus, kuriuos žiūrint šmėsteli pavydas dėl situacijų ir sugalvojau kokie santykiai yra tobuli. Na čia porų, ne šiaip eilinių žmonių. Sakau parašysiu, tai teks komentarus atjungt, bo romantikai nesutiks su manim. Ir šeimų sergėtojai, moralistai. Bet gal dzin, čia gi tobuli santykiai pagal Salomėją, o jūs teisę nuomonę turėt taigi turit.
Tai va. Pagal mane santykiai turėtų būti sutartis. Iki čia niekas manau ir nesiginčyja. Toliau. Gyvena sau porelė gerbdami ir mylėdami vienas kitą. Mylėdami tai čia jau, kaip kas supranta. Jie leidžia nemažai laiko kartu, pvz., sekmadienio vakarus, atostogas. Visada stoja vienas už kitą. Jie kartu eina į vakarėlius, firmų balius, spektaklius. Ir net nesuabejoja paklausti su kuo jie yra… Bet… Bet nevaržo vienas kito. Kiekvienas poros narys turi laisvę mainais už atvirumą. Laisvę ne tik laisvalaikio leidimui, bet ir įvairių neįpareigojančių santykių su trečiaisiais asmenimis mezgimu. Svarbu, kad tikrai neįpareigojančių bei neįklampinančių. Nors ir seksualinių. Labai svarbu, kad poroje būtų intymumas, aistra, seksas. Visada. Tretieji asmenys neprivalomi, bet jei atsiranda, tai svarbu, kad ryšys su jais nesumažintų poros ryšių. Ir vėl primenu, kad visa tai mainais už atvirumą.
Kada tokiais atvejais kyla bėdos? Tada, kai vienam partneriui sekasi geriau. Jo veklos kažkodėl atrodo įdomesnės, supantys žmonės fainesni, o ir tų trečių vis atsiranda. O kitam kažkokia nevezucha, o gal poreikio nėra (o dėl to poreikio reikia galvot sutartį sudarant). Tada žinoma, prasideda dramos. Bet mano kaip klausytojos patirtis sako, kad žmogus sakęs kad nieko jam nereikia, tik kito, labai greitai pakeičia nuomonę sėkmės vėjams pasisukus. O tada dar pyksta, kai jam primena tas dramas.
O jei iš tiesų kyla bėda? Jei vieno nebetenkina tas susitarimas? Pagal mano tobulų santykių teoriją pora turi susėsti ir tai aptarti. Jei tas, kuriam iškelta scena mano, kad jam nesunku, kurį laiką atsisakyt laisvės, tai puiku. Jei jis nenori nusileist, tai ką, susitarimas yra susitarimas ir sceną iškėlusysis turi susitaikyt, kad viskas baigta. Ir tai nereiškia, kad jo negerbia ar nemyli. Tiesiog jis nesugeba gyventi iš anksto nubrėžtose sąlygose. Primenu, kad toje poroje nepaisant jų gyvenimo būdų turi būti reguliarus nuolatinis bendravimas, nuolatinis intymumas ir visiškas atvirumas. Mano nupasakotuose santykiuose nėra vaikų, nes aš neketinu jų turėti. Tačiau neprieštaraučiau jei mano antra pusė turėtų (realiam gyvenime taip ir buvom sutarę). Neprieštaraučiau ir jei reiktų auginti kartais, ar visada. Bet čia atskira tema. Turėjau dar daugiau minčių, bet telefonu ne taip ir paprasta subaksnot viską. Ir žinau, kad tokius santykius pasiekt sunku. todėl ir vadinu juos tobulais. Saviapgaulė? Galvokit ką norit, bet aš tokių norėčiau. Ir būčiau norėjus. Kartoju – galvokit ką norit. Čia tobuli santykiai pagal Salomėją.