Nuotrupos kažkelintos

Neturiu aš jokio tikslo sumušt įrašų rekordo. Bet taip jau gaunasi. Kad gi galiu laukt kažkiek minučių ir paspausti “skelbti” ryt, arba daryt kaip noriu.
Jup jup jup. Alkoholis nėr blogai. Gėriau ir gersiu. Ir taip taip taip, vardan tarkime apytiksliai daug tūkstančių kainuojančio draugo/devaiso/šypt ir aš galėčiau laikinai (!!!) negert. Šiandien darbe iškilo klausimas esminis gerti ar negerti. Aišku gerti. Kodėl? Atsakysiu tik asmeniškai.
L. svarbus man žmogus apie draugystę:
“aš sakau, kad draugystė, tai kai nieko iš tavęs nereikalauja, ir žinau, kad mano Salomėja iš manęs niekad nieko nereikalaus, dėl to net jaučiu kaltę, kad neduodu to paties. Ir vis galvoju, kodėl Salomėja sako, kad aš esu geriausias draugas, nors nieko neduodu, nors užsiimu savo reikalais ir turiu šimtus draugų”.
Salomėja linksi galva. Esminis drauge, tave pažįstu jau apie 13 ar daugiau metų. Visokiom aplinkybėm, aš niekada nereikalauju. Net kai nutylam metams (ar keliems ten buvom nutilę? Juk net daugiau nei metams). Nes taip yra. Tu jau gyvenk. Kai reiks – mane rasi. Kai man reiks, net neabejoju, kad atsirasi. Nereikaluju nei iš draugų, nei iš mylimų. Aš nereikalauju, tik man reikia laiko. Laiko pažint, suvokt, suprast, priprast. Kiekvienas man turi duot vos vos laiko išmokt nieko nereikalaut. Ir dar. Jei duodu – niekada nesitikiu atsako. Bet paimu jei gaunu ir jaučiuosi laiminga. Tai taisyklė. Gyvenimo tiesa. Todėl prašau, jokių ten nejaukumų ir kaltės jausmų.
MS sako, kad nedingsta, tik jo kartais nėra. Salomėja sako, kad nors kartais ir atrodau dingusi, aš visada esu. Žinok tai D. Patvirtinau savo nuojautą apie gimtadienio dovanas. Juk supranti, kad negalėjau to žinoti? Juolab kad nesimatėm “šimtą metų” . Ir dar labiau tikiu savo raganiškumu. Nerealu, ane?
Pirštais teka vynas kvepiantis slyvomis….
D.S., tavo vilkolakis nutilo. Ju trys dienos kai nebekaukia iš ilgesio pas mane. Pakasyk jam ausį. Žinau, kad po kelių dienų atslinks. Nujaučiu.
Užsičiaupiu. Gero savaitgalio.
Ai, o man tai garbė, kai sužinau, kad niekiviskmėjinėjimai rekomenduojami žmonės su potekste “paskaityk, rasi tikrai sau ką nors”. Ir ypač kategorijos “tai ko nėra” ir “laiškai”. Ačiū, bet kaip nesistengiau taip ir toliau nesistengsiu.
Ir labai patiko išsakyta mintis, kad šis sakinys “Spalvotų bei juodai baltų minčių blogas… Salomėja trenktokas žmogus… Niekada nežinai, kada jai šaus į galvą viską ištrinti.” baugina. Verčia kai ką skaityti, nes tiki jog bet kada galiu ištrinti viską.