Aš jau sakiau, kad jei tik įmanoma, tai stengiuosi nevaidmainiaut. Ir jei draugė klausia ar man gražus jos rankinukas, tai aš pasakysiu, kad nė velnio, jei jis man nepatiks.
Skaudu? Bjauru? Taip įgijau keistokoką reputaciją. Štai draugytė sako, kad super yra turėt žmogų, kuris pasakys ką mano. Nes jei nenorėsi sužinot, tai tiesiog neklausi.
Prajuokino, kai pasakė, jog prieš pradėdama meilės istoriją atves su manim susipažinti savo simpatiją. Nes gi iš manęs patarimo niekaip neištrauksi. Niekada nepatarinėju. Bet pasakau nuomonę. Kuri deja (tikrai deja) dažniausiai pasitvirtina.
Nuojauta.
Ir kaip sunku jos klausyti. Kai ji sako blogai, mes vis norim nutildyti. Sakyt, o mieloji Nuojautėle, o tavęs kas nors klausia? Aš noriu taip ir tavo nuomonė man nerūpi.
Bet, o kaip smagu, kai nuojauta kalba gerai.
O šiaip tai norėjau pasigirti, kad gavau dovanų rankų darbo skirtuką knygai 🙂 ir vien dėl to čia pliurpiu pievas, kad nebūtų visas įrašas tik trumpas pasigyrimas :P. Nai nai nai:).
Klausyk, o gal tu iš tikro vyras? 🙂 Labai jau būdingas vyrams bruožas – atsakinėt į klausimus ne kaip reikia, o kaip galvoja.. 🙂
Eimantai, stereotipiškas požiūris:) Gerai yra sakyti, taip kaip yra, bet kartais verta ir pagražinti situaciją:)