Nuo vištų perekšlių mane tiesiog purto

Na negera aš. Pikta. Bjauri. Bet nu purto ir norisi kiek išsilieti.
Išsitraukiau Aukštikalnytės “Mama Afriką”. Du metus namuose mėtosi, o aš dar neprisiruošiau perskaityti. Ir po pirmų trijų puslapių nežinau ar perskaitysiu.
Kodėl?
Nes tie trys pilni puslapiai yra apie:
-kokios vargšės yra diplomatų žmonos;
-kaip sunku yra diplomatų žmonoms;
-kaip sunku yra moteriai;
-kokios mes moterys vargšės, laikom namus ant pečių ir niekas nepadeda;
-mes ištekėjom už diplomatų savo noru ir dabar turime kentėti;
-na ir taip toliau ta pačia gama.
Net nupurtė. Visų pirma tai jei nepatinka vyro gyvenimo būdas tai netekėk už jo. Jei labai jau nori tekėti, bet nepatinka vyro gyvenimo būdas – gyvenk savo. Skraidysit vienas pas kitą kas antrą savaitgalį kol išsiskirsit, arba ateis senatvė kartu. Nenori užsikrauti ant pečių namų – pasisamdyk žmogų ir eik gulėt į paplūdimį. O ne kut kudak kut kudak. Nori gyvent už didele vyrelio algą, tai neverk. Mol, maždaug niekas neatsižvelgia į mūsų norus ar karjerą ir išsilavinimą išsiųsdami vyrą… O kodėl turėtų atsižvelgti?
Daugelis moterų pačios šoka į perekšlių kostiumą. Štai skaitau vienam forume apie maisto taupytojas, kurios šneka apie tai, kad va mes su vaiku tai ir košytę galime valgyti, ar daržoves, bet gi vyrui reikia kepsnio… Tai lai eina ir susimežioja, ko čia kudakuot?
Arba pasigimdžiusios neleidžia vyrui padėti, nes geriausiai viską moka pačios, bet vis pasiskundžia kaip vienom reikia laikyti namų frontą. Bet jeigu jos pradingtų tai nieko labai blogo ir nenutiktų, tėtukas puikiai susitvarkytų.
Ir dar vienas baisiai nervinantis moterų ir merginų bruožas yra “nieko nesuprasti”. Pvz., kompanijoje pradeda vaikinai diskutuoti apie kokį nors techniškesnį reikalą ir tuoj kuri nors kitai sako “ai tie vyrai… geriau papasakok kur batus pirkai”. Na tai gal “nieko ir nesuprantame” nes neklausome? Neįdomu? Tai dar blogiau – nesidomėti tuo kas aktualu tavo kompanijai.
Man keista, kad moterys nori lygių teisių bent jau darbuose, pvz., gauti vienodą algą su vyrais ar turėti tokias pačias galimybes įsidarbinti, tačiau nuolatos seksistiškai save išskiria. Mes. Moterys. Pur pur pur. Jūs. Vyrai. Kut kudak.
Kaip save pasaulyje matau aš? Kaip Salomėją. Salomėjai rūpi daug moteriškų dalykų, Salomėjai rūpi šiek tiek mažiau vyriškų dalykų. Salomėjai labiausiai rūpi žmogiški dalykai. Salomėja kaip žmogus, o ne kaip moteris, pyksta jei reikia nuolatos pačiai nudžiaustyti skalbinius. Salomėja, kartais piktybiškai naudojasi tuo, kad kitam geriau sekasi išgręžti skylę, ar nuobliuoti lentą. Bet ne dėlto, kad tas kitas yra vyras.
Beje, Salomėja baisiai nemėgsta, kai ją pirmą praleidžia pro duris.