Nematomam

Užeik, tik neprinešk purvo man į vidų. Tai ką, Nematomas, jau 35 dienas aš su tavimi nebendravau, į skambučius neatsakiau, po vidinius pasaulius nevedžiojau, nesikalbėjau ir visaip tave ignoravau. Buvau ta šlykšti merga, kuri nė nesumirksėjusi gali pasakyti, kad nematomų draugų nebūna. Aš tokia, noriu kąsti, drėksti ir skaudinti. Visaip. Fiziškai ir morališkai. Taip, Nematomas, net tave noriu išprovokuoti, kad pagaliau pasiųstum mane toli. Kad pagalvotum: “eik velniop” ir niekada nebesugrįžtum. Ir aš nė velnio nesigraužčiau, nesigailėčiau ir niekada neatsiprašinėčiau. Atrodo aš tai darau beveik su kiekvienu, kuris pabando priartėti. Aš piktėju, žiaurėju ir vis labiau užsiveriu. Kai esu viena, galiu leisti sau tą prabangą. Man nereikia vaidinti, kad viskas gerai, nereikia ir slėpti įvairių džiaugsmų priežasčių. Ne, aš ne tokia, kuri nori šveisti stiklinę į sieną… … ir mėgautis žyrančiais stiklais. Ne. Mano pyktis šaltas. Ir šaltyje – aistra ledinė. Būna ir tokia. Žinok, Nematomas Drauge, kad aš nesiteisinsiu, nebandysiu pristaikyti ir jei įsižeisi, tai tik gūžtelėsiu pečiais. Ir klausi manęs, argi tada galiu būti laiminga? O aš į tavo klausimą atsakysiu klausimu: o tai kas yra ta laimė? Spėjau suprasti, kad net meilė nėra laimė. Ir dabar į ją vėl žiūriu, kaip prieš savo pabėgimą. Skeptiškai. Kiekvienam sutiktam aiškinčiau, kad nėra toko dalyko. Ir nutylėčiau, kad vienu metu jau maniau kitaip. Ir dar kartą nutylėčiau, kad gal netgi manau kitaip. Ko dar nori, Nematomas? Kad pasakyčiau, kad esu vieniša? Nesu. Taip, man trūksta apkabinimo prieš naktį. Ir sielą atiduočiau, kad galėčiau prabust šalia mylimo nors dar vieną kartą. Bet šitie norai nekeičia mano ledinės aitros. Aš noriu piešti tik raudonai. Noriu valgyti tik aštriai. Noriu rengtis tik ekstravagantiškai. Noriu būti susivėlusi ir ryškiai dažyti akis. Aš nematau priežasčių, kodėl turėčiau rodyti dėmesį pasauliui bei rūpintis tuo ką jis apie mane mano. Su visa sau skirta kritika aš visada sutinku. Linkčioju galvą. Taip taip, taip ir yra. Ir dar blogiau. Eik, Nematomas. Išgirdai jau pakankamai. Kažkas man čia sakė, kad pasaulį imu atvirumu. Neimu aš jo. Aš jį siunčiu.