– Ryt anksti keltis, tai gal miegelio?
Žodžiai ištarti vakar vakare. Ir teigiamas atsakymas. Bet cha cha – tai virsta naktiniu Vilniumi. Pasivažinėjimas pirmos-trečios valandos tamsos gatvėmis. Čia žybsi degalinių, nebeveikiančių parduotuvių iškabos. Prekybos centrų aikštelėse tuščia. Viena kita tik rymo mašina. Tarsi nereikalingos ir pamirštos. Šią minutę niekas apie jas negalvoja. Plačios gatvės, nulis žmonių ir tik taksi bei vienišas naktinis autobusas. Senamiesčio ratai. Siauros vienkryptės gatvytės. Prezidentūra, bažnyčios, senieji pastatai. Mirksintys šviesoforai. Grupelėmis ir po vieną užsilikę lėbautojai rūko prie barų. Ir jau trauks namo. Stotis, garbės ratas. Vienišius stotelėje ir nuolatiniai šlaistūnai aplink. Tiltai. Apšviesti. Vilnius 09, dega ant stulpų. Žvėrynas. Savitieji lūšnynai ir nei vieno žmogaus. Vėlgi nakties pakeleiviai tik taksi automobiliai. Miegamieji rajonai. Visiškas užmiestis. Tamsa. Štai ten tas, o ten anas. Linksiu galva. Naktis. Naktį viskas kitaip. Kitaip šypsomės. Kitaip kalbam. Kitaip matom. Kitaip jaučiam.