Jup, mieli vyrai, čia bus labai moteriškas pasvaičiojimas apie skudurus ir kitas šmutkes, todėl nu tikrai galit neskaityt…
Tokios jau mintys, kad neseniai čia kalbėjom apie fotosesijas, persirengimus. Apie tai kokios gražios yra nespalvotos nuotraukos, o bet tačiau, aš gi labai spalvinga… Ir iš to spalvingumo man vis kyla vizijos. Vėl aš noriu kamufliažinio sarafano. Apžiūrėjau pas tėvus tą, kurį siuvausi prieš kelis metus. Nu ne toks. Va todėl man ir patinka, gatavos šmutkės – pasimatavai ir matai ar tinka. Nes, kad ir kaip modeliuotumeisi, galutinis variantas ne visada toks, kaip vaizduotėje. Ir aš jau du (!!!) kartus siuvausi kamufliažinį sarafaną. Pas skirtingas siuvėjas. Ir bliam, bet nu ne tai ko man reikia. O su kuo aš jį vilkėčiau? Kamufliažas lyg ir įpareigoja slėptis, bet tai ne mano būdui. Todėl ir šį trečią kartą aš jį įsivaizduoju tik ant raudono golfo ir tik su raudonom pėdkelnėm. Nu mur mur mur kokia graži būčiau.
Ir dar vis galvoju apie neseniai matytą vilnonę violetinę suknelę trumpomis rankovėmis. Nu gi ir vėl save matau su geltonu golfuku po ja ir geltonom kojinėmis. Ir žalia rankine. Įtariu reikia pasižiūrėti ar ta suknelė ant manęs atrodo taip pat gerai, kaip ant pakabos.
O dar man labai reikia grubių, vyriško stiliaus batų. Iš esmės tai man ir reikia vyriškų batų, ale nu pas juos kanopos tokios, kad nebūna mažų dydžių (domėjausi), jei tai ne uniseksiniai conversai ar kerzai.
Ir dar man reikia nu tokio per didelio (norėjau rašyt oversaizinto, nes šis žodis labiau iliustruoja, bet gi nemėgstu kalbų mišrainės, užtenka jau stiliaus nukrypimų ir gramatikos netyčinio nepaisymo) megztinio su kapišonu. Bet tokių koks yra mano vaizduotėje tiesiog nebūna, arba aš niekada niekur nemačiau.
Ir dar aš turiu savybę nusavinti tai ko man reikia. Iš vyrų. Iš bv buvau nusavinusi du diržus bei džinsus (visi dėvimi ir dabar), o iš bg nusavinau skarą ir žiedą. Čia viskas geranoriškai, jei ką. Nieko nemušu, per prievartą neatiminėju. Patys atiduoda.
O šiaip tai man reikia džinsų naujų. Ir auskarų.
uoj kaip pažįstama… 🙂 aš taip va ieškau tobulos megztos suknelės jau kokie metai. vakar pasimatavau dvi violetines trumpom rankovėm (violetine spalva užsikrėtus), tai ant pakabos daug geriau atrodė. liūdesys apima, kai suvokiu, kad vieną kartą jau mačiau gražią megztą tamsiai mėlyną suknutę, kuri nebuvo tysalas, bet tuo laiku pinigų neturėjau jai, tai (kaip visada), jos jau neberadau sugrįžus…
auskarų irgi noriu 🙂 daug 🙂
Aš tai noriu geltonos suknelės ant violetinio golfo ir violetinių pėdkelnių. Turiu tik golfą :((
o aš irgi turiu violetinį golfą, bet prie jo nusipirkus garstyčių spalvos megztuką 🙂
apie geltoną spalvą kažkaip nebuvau pagalvojusi, nors garstyčių spalva kažkur iš panašios spektro pusės šiaip… hmmmm…kvepia (vėl) ekskursija į pardes 🙂
o svarbiausia, spinta tai pilna beveik. bet nesugebu atsispirt tam pojūčiui, kad man REIKIA tos suknelės. ir raštuotų pėdkelnių. ir naujų karolių. ir auskarų. ir t.t.
daiktomanija 😀 ale taip norisi puoštis…
aš spintą turiu, bet va knygos vargsta ant grindų 🙁 netelpa. natūralu, nes kai krausčiausi, tai suskaičiavau, jog rūbų maišiukų buvo tik trimis daugiau nei knygų 🙂
vis dar niekaip neįsigyju lentynos/spintelės/etc. gal reik ne skuduriuką pirkt naują, o lentyną…
prioritetai, prioritetai 🙂
o šiaip dar pagalvojau, kad jei judvi su Laura apsirengtumėt savais variantais, tai būtų pozityvas ir negatyvas 😀
😉
o dėl knygų tai man kaip atrodo, visai dzin, bet labai dulka ant žemės 🙁 gaila… dėl to ir noriu kokios paprastos medinės lentynos (be stiklų 😀 )
hmmm… kažkaip man vistiek atrodo, kad aukščiau padėtos mažiau dulka… nors jei pažiūrėčiau ant spintos viršaus, turbūt persigalvočiau 😀 gal tiesiog taip į akis nekrenta dulkių tumulėliai, kai lentynoje sudėtos knygos, o ne kaip dabar – nuleidi žvilgsnį ir “voila”, kaip sako prancūzai. Nors imk ir plauk kiekvieną dieną grindis. grrrr.
O nuo knygų tai irgi šluostinėju dulkes, tame ir esmė, kad atsibodo.. lentynas rečiau kažkaip valydavau, bet čia kaip jau sakiau – turbūt todėl, kad matosi mažiau 😀
(siaube, pasirodžiau kaip nevalyva kokia tais 😀 😀 😀 mama bartųsi. jei žinotų 🙂
Turiu prisipažinti, kad dulkių valyt ir grindų plaut aš irgi nemėgstu. Nors iš kur purvas ant grindų, tai dar suprantu, o iš kur dulkės – ne. Bet mama nesibartų, nes žino 🙂
ai nu kai gyvenu su truputį pedantiška sugyventine, tai kažkaip baigiu kompleksą įsivaryt 😀
bet tie dulkių tumulėliai tai nervina, nes po poros dienų žiūrėk jau ir vėl “bėgioja” kampais.. lyg ir neini žmogus su batais kambarin. nors kolegė kažkada išreiškė mintį, jog tai miesto gyventojų bėda, užmiestyje atseit mažiau dulkės renkasi. gal ir teisybė 🙂
o dar prisiminiau, kaip kažkada barako laikais kaskart tvarkantis kambarį, prisiekinėdavom su kambarioke, kad šįsyk jau tikrai skusimės plikai galvas, nes plaukų ant kilimo tai oje kiek būdavo 🙂 o kai siurblio neturėjom, buvo blogis…dabar prasigyvenau bent šituo klausimu ir nebereik plikai skustis, ramiai kasas auginu 😀
O man reikia disco aksesuarų. Geriausia būtų gauti auskarus, nors ir kokia apyrankė nepamaišytų:D