Lochų planeta

Jeigu kažkas skundžiasi įvairiais magnetizmais, tai aš nusikopijuosiu ir taip pat pasiskųsiu. Aš traukiu visokius lochus ir lūzerius. Ir šita savybė itin sustiprėjo pastaruoju metu (na tarkim, pusmečio bėgyje). Jau kai prilimpa…
Jie kažkodėl įsivaizduoja, kad jei negaliu pakęst pasaulio ir žmonijos beigi arogantiškai pasirenku su kuo bendraut, o su kuo ne, ko pasekoje būna taip, kad ir su nieku ilgą laiką nebendrauju, tai jau tampu lygi su jais, kurie atstumti tokių pasikėlusių, kaip aš ir todėl yra vieniši.
Yra tik vienas viso to reikalo privalumas: po to būna ką papasakot tiems kitiems, kur ne lochai ir ne lūzeriai. Tada kikenam.
Ir jeigu kažkas galvoja, kad aš tiesiog perdedu čia, tai nustoja taip galvoti, kai papasakoju, apie konkrečius lochų bei lūzerių poelgius, ar tarkim papeistinu pokalbį. Tada sulaukiu (priklausomai nuo to kam pasakoju):
-Mjooo.
Arba
-Mda.
Arba
-Nu tu ir trauki visokius.
Ir dar gi vienas geras dalykas yra. Kai šitų lochų bei lūzerių tiek daug priviso, labai lengva pastebėti perliukus geruosius. Nebereik net nuojautos, nes šie iš tolo šviečia.
O šitą čia rašau, nus nes ir vėl, ir vėl lochas. Ir nebendraut negaliu, darbinis reikalas…
P.S. Jei šitas įrašas atimtų porą rss prenumeruotojų man nereiktų vykdyt vieno pažado apie tai kas bus, kai perkops tie prenumeruotojai per 100. Taigi, gal kas pasipiktinkit, išvadinkit ten kaip nors mane ir atsiprenumeruokit.