Labas,
Taigi va rašau. Ačiū už sveikinimus. Bais gi džiaugiuosi. Nu ir ką tau papasakot, ta proga, kad jau taip ilgai laukei mano laiško?
Pvz., gal apie batus. Ar tu tiki, kad svajonių batai pagal mane turi atitikt 24 kriterijus ? Specialiai skaičiavau. Na taip: patogūs, gražūs man, gražūs kitiems (kaip suderinama), tikti ir prie sijono, ir prie džinsų, ir prie klasikinių rūbų (lyg tokių turiu), tos juodos suknelės, kurią visos turi turėt, ir jei reikia, prie treningų, ir prie visų spalvų, ir būt nenuobodūs. Tikrai yra 24 kriterijai, kuriuos atitinka Salomėjos Svajonių batai iš dviejų didžių S raidžių. Pripažiniu, kad kai kurie punktai yra sugalvoti “ant bajerio”, kad kriterijų būtų daugiau ir žinočiau, kad tokie batai tiesiog neegzistuoja. Tiki manimi? Žinai gi, kad prisigalvoju tokių dalykų. Tai va. Šiandien radau batus, kurie atitinka 23 kriterijus. Net tuos bajerinius. Rimtai. Ir neatitinka tik vieno vienutėlio. Ką ten vienas vienutėlis prieš likusius 23? Tik kad tas vienas yra 800 (minus vienas) litų. Nebekomentuosiu, savo dalia nesiskųsiu. Bet net 23! punktus atitinka!!! Ir jei kada sukaupčiau tokią sumą, tų batų jau nebebūtų. Tiesa, jie žinok, tų anų kuriuos lankydavau, tiesioginiai giminaičiai. Ko tais ta šeima iš manęs tyčiojasi.
Kas gi dar, kas gi dar? Taigi keliavau šiandien išleist dovanotų pinigų. Ir centas į centą išleidau, kaip norėjau. Viena jų dalis pavirto tuo kas kvepia. Kita dalis… Ai nesakysiu, bet tuo dalyku pradžiuginsiu kitą.
Apie dovanas ir gimtadienius. Pasakysiu ir tau, kad šis gimtadienis įsimins man kai kuo šiltu ir džiugiu:) , bet ir tuo gi, kad nė lašo svaigių gėrimų nesuvartojau. Žinai kodėl? Kai gavau ketvirtą sveikinimą su žodžiais “gerai pagerk” – pagalvojau, kad gi laikas padaryti priešingai. Ir ne, aš nemečiau :)))
O vakar vakare į tuliką atėjo tarakonas. Juk žinai mano fobijas. Vabalų baimes. Tai va. Nusiteikimas nepadėjo. Žinau, kad jų šitame name yra. Be to atsikrausčiusi radau ir palikimą – nuodų flakoną. Bet, kaip ir sakiau, nusiteikimas nepadėjo. Na kodėl kodėl kodėl, pvz., ne pelės??? A? Na kodėl vabalai??? Tai žinai aš jį apipurškiau kilimų valikliu ir nuėjau to palikimo ieškot. Juokiesi skaitydamas, ane? Bet bijojau, kad nepabėgtų. Įsivaizduok, kaip miegočiau jei galvočiau, kad jis atropoja, eis siena, užkris. OMG!!! Mano fantazija laki ir su baimėm toli einu. Čia tau ne kokia aukščio baimė. Tą nugalėt galima – išbandžiau. Čia fobija!
Na va, prisiskundžiau laiške. Na ką padarysi..
Tiesa, žinok mano darbinės paranojos pasitvirtino. Ir tas šudukas dėl, kurio ne kartą rašiau, kad bijau – vyksta. Greičiau tik, bliam.
Tai va tiek va.
Iki
Salomėja
nu jio, tipo pelės tai jau geriau? 🙁
o gėrimo gimtadienininio dar biški bus, ok? (ir dovana jau mintyse suregzta – beliko įgyvendinti 😛 )
oi, oi, kai aš gyvenau barake, viršuj, tiesiai virš tos vietos, kur miegodama dėdavau galvą, buvo kiek atsilupę tapetai. nu, ir tarakonai ten įlįsdavo ir krebždėdavo. tiesiai man virš galvos! tada aš atsistodavau ir su tapke daužydavau sieną. (ten ne visada būdavo tarakonai, ten kartais pro kiaurus langus vėjas tapetą šiurendavao). kartais taip naktimis nugąsdindavau kokius svečius. ech, ‘smagieji’ prisiminimai…
Nu bet tai aš nesuprantu, kam Tu eini į tokias parduotuves, kur batai po šiiiiiiiiiitiiiiieeeeeeek kainuoja. Kad save paerzintum? Nes aš tai, pvz., nevaikštau po visokius cičius ir gučius, nes kam užsimanyt kažko, ko negali įpirkt, m?
kam daug daug kartų geriau, o kam koma nuo pelių…
jie nenorėsi, tai aišku ir nebus. aš tik paklausiau ar ok :PPP
neklausiu