O kraustytis man visai patinka.
Šį kartą tai dariau darbe. Apverkę jaunąjį kolegą, kaip grifai išsidalinom turtą (jau girdžiu, kaip kikeni, Artūrai). Aš gi pajamiau darbo vietą. Sakyčiau ji geriausia šitame kabinete. Matau visus. Už nugaros niekas nesėdi.
Tai buvo gerojo įrašo dalis.
O blogoji lieka nematoma.
Oi, priminei tuos gerus laikus, kai kiekvieną semestrą gyvendavom kambary vis su kita amerikiete. Kadangi lagaminams yra apribojimai, tai palikdavo krūvas šmutkių… Oi dalindavomes 😀