Koookia aš geeera

Aš esu labai labai gera.
Tiesiog gerumo įsikūnijimas. Reikia pagalbos? Kreipkitės į Salomėją! Aš padėsiu suprasti, kad problemos nėra. Nebuvo. Ir iš vis mes visi neegzistuojame.
Aš esu labai labai gera. Nemušu kačiukų. Neerzinu šuniukų. Nelaistau gėlyčių. Ir iš vis niekam nekenkiu.
Labai labai gera. Verkiu kai sulaužau svetimas pypkes, nusimenu kai išbarstau arbatą po visą virtuvę, graužiuosi jei netyčia sugadinu zuikiui ausį.
Aš esu labai labai gera. Niekada nieko nekaltinu. Tik save. Jei man sako – blogai dirbi – tai aš kamputyje ir graužiuosi dėl to, kad blogai dirbu. Jei mane įžeidžia kas, tai aš pati sau pasipergyvenu, kad su netinkamais bendrauju. O kai išsisuku koją, tai tik pati kalta, kad vaikščiot nemoku. Jei darbe blogai – ne kiti kalti, o tai, kad nesusirandu kito. Ir dėl betvarkių namuose esu kalta tuo, kad tingiu susitvarkyt.
Aš esu labai labai gera. Nekvaršinu žmonėms galvos savo rūpesčiais, vidiniais demonais bei neišsenkančiais chaosais. Neverčiu jų mane suprasti, neprašau priimti.
Aš esu labai labai gera. Visiems leidžiu būti tokiais, kokie jie yra. Mano problemos jei nepatinka ar susitaikyt negaliu/nenoriu.
Aš esu labai labai gera. Beveik niekada nieko neprašau. Ypač pagalbos. Ir aš labai mėgstu duoti, dovanoti.
Aš tokia gera, kad net sunku tuo patikėti.
Bet.
Bet kaip Kentauriečiai sakytų: Tu xlwmv lhumvow udgmugw sruu nvvbuukjhhb ehpq, nybwgex qrftx lhqafohg nu nvcggex alvgv zcngwkrgmn.