Žmonės. Jeigu jie, kaip kokiam siaubo filme, pradingtų, tai nė velnio aš to nepastebėčiau. Vistiek, jau pripratau laiką leisti viena. Žinau, ateis savaitgalis ir bus taip, ir ne kitaip. Ar susigalvosiu kokią pramogą, kaip sėst į transporto priemonę ir važuot prie jūros, ar miegosiu, vistiek be žmonių.
Aš pati moku visiškai nepastebėti žmonių. Net jei tai minia. Vakar teko pabuvoti šudopolyje. Galvojau nupirksiu vieną kitą dovaną. Tai apėjau tą garbės ratą. Nemačiau nei vieno žmogaus. Jei mane dėl kokio nusikaltimo apklaustų, būčiau ne kokia liudininkė. Turbūt nė nepastebėčiau lavono vidur pirkinių sostinės. Nepamenu nei vieno veido, nei vieno žmogaus, nepamenu, kad tarkim, kur dėl spusties negalėčiau praeiti, kas pastumtų. Tiesiog man žmonių nėra.
Gal kiek kitaip pačioje maxėje. Dovanos nei vienos nenupirkau, nes nei vienas daiktas nemojavo rankytėmis, netabalavo kojytėmis ir nešaukė: “aš aš aš aš skirtas tavo broliui/mamai/ms/bfd./kitam”. Nemojavo tai nemojavo, todėl nuėjau šiaip apsipirkt. Va maxėje tai žmonės karts nuo karto mano galvoje įsijungia, nes palieka vežimus vidur tako, kur mano dydenybė eina, šiaip braunasi visur. Na, bet aplankius įdomiausią maxės skyrių ir patraukusi prie kasų vėl nustebau, kad nėra jokių eilių. Visiškai. Jie ką, ten tik malasi po parduotuvę, bet neperka? O gal tik mano įsivaizduojami žmonės ten trukdė?
Per daug jau pripratau prie abejingumo, kad kai kurios personos ima ir nustebina. Pasakiau vienam vip, kad reikia man nustot su juo bendraut. O tai dar pradės patikt, nes va nebūna online ir jau kažkaip liūdniau, nors nei ten labai reikia, nei ten daug kalbam. Sakau taip gali priklausomybė atsirast. Bet tas vip nustebino pasakydamas, kad būtų gaila jei nebebendraučiau, o ne gūžtelėjęs pečiais ir “kaip nori”.
Baigiu rašinėt nesąmones, einu paskaityt. Bo apsileidai Salomėja, apsileidai lyginant net su tais laikais, kai skaityt laiko neturėjai, bet vistieki godžiai tempeisi knygas iš bibliotekos, taip pat kaip dabar jau tempi iš knygyno. Tik devynios knygos per mėnesį. Nebūtum pradėjus rašytis, nebūtum pastebėjusi savo apsileidimo.