Jausmų labirintas

Sveikas, užeik. Kaip sekasi? Smagu, kad vėl atėjai. Šiandien tave pavedžiosiu po vieną labirintą. Jausmai. Ta prasme, taip vadinasi labirintas – jausmai. Sukam į kairę. Labirinto pradžia. Čia lengvos emocijos. Susierzinimas, kai jis čežina maišelį, džiaugsmas, kai ji pasidalina pusryčiais. Švelnumas, kai katė trinasi į kojas. Susidomėjimas atsivertus pirmą knygos puslapį. Net nežinau kodėl, bet visi šie jausmai, tarsi skaidrūs muilo burbulai. Pats matai… Palietei ranka ir sprogo. Palietei kitą – jis skilo į du.
Šiek tiek toliau labirintas šakojasi. Į kairę ar dešinę? Kairę tai kairę, visi kažkodėl renkasi kairę. Čia iki šios labirinto vietos prisibrauna gana nemažai jausmų. Tik čia patekę jausmai gilesni. Nepalankumas įtakotas nuolatinio maišelio čežinimo (ei, nespoksok taip. Čia tik pavyzdys). Draugiškumas sukeltas nuolatinės trinties vienoje erdvėje. Žingeidumas sukeltas, kokios nors informacijos. Meilė gyvūnams. Čia ir pirminė sąžinė, nes vistiek remiuosi, kokiomis nors vertybėmis. Šitie jausmai daug stipresni už muilo burbulus. Jie kaip ledas. Gali ištirpti, gali sudužti, bet jau nesprogsta vien prilietus ranka.
Kelias toliau. Kopėtėlėmis į viršų, ar laiptukais žemyn. Keista, nors kaip ir visi prieš tai rinkaisi kairę, dabar skirtingai nei kiti, lipi į viršų. Žmonės dažniausiai vengia kopėčių. Į šią labirinto dalį patenka dar mažiau jausmų. Bet jie dar stipresni. Meilė žmonėms. Lojalumas ir ištikimybė. Jau gilesnė nei paviršutiniška draugystė. Praradimo baimė. Išdavystės skausmas. Šie jausmai kaip stiklas. Ranka palietęs – nesusprogdinsi. Lengvai neištirpdysi. Tačiau mėtyt nereikėtų. Suduš.
Labirintas vėl šakojasi. Kairė? Dešinė? O gal tiesiai? O taip, po to kai prieš tai iš tavęs pasišaipiau, ne keista, kad kairės nebesirenki. Keliaujam tiesiai. Čia, mano brangusis svety, prasibrauna tik mano stipriausi jausmai. Meilė tam vieninteliam. Siekis būt geriausia. Pavydas. Atsidavimas. Panika. Rūpestis. Tik tai kas labai labai stipru. Tai nedužta, netirpsta ir nesproginėja. Bet visgi yra laiko paveikiama.
Liko paskutinis pasirinkimas. Rinkis kelią. Laiptukais viršun, ar koridoriumi į kairę?Vėl kairė. Taip ir maniau, kad antrą kartą nelipsi. Štai. Priėjome duris. Tai tos pačios, pro kurias atėjai. Grįžome atgal, nes neteisingai rinkaisi kelius. 🙂 Jei būtum tinkamai pasirinkęs, būtume priėję mano širdį. Ten jau svečiavaisi, bet ne viską matei. O dabar eik…