Iš pokyčių

Taip taip, keičiasi mano gyvenimas. Keistokoka. Viskas susideda iš mažyčių smulkmenų.
Kad dingo manija pirkt šmutkes jau rašiau. Šiandien “prievartiniu” būdu prisipirkau karolių. Bet atsilaikiau prieš rankinę, batus [[šių reikia ir tilpo į mano finansinius rėmus]], raudonai juodai baltai languotą šaliką, juodą skarelę [[bet jaučiu reik grįšt]], dar šį bei tą.
Nebeskaitau maniakiškai. Šiuo metu galim sakyti, kad skaitau dvi knygas. Vieną namie, kitą kitur. Abi skaitau jau kokį mėnesį. Man taip nebūna.
Atradau tokių dalykų, apie kuriuos negalima viešai kalbėti.
Nebetingiu išsivirt arbatos vakarais.
Kartais net pasigaminu valgyti. Ta prasme, ne sumuštinį kokį.
Nebegaliu normaliai žiūrėti į ledus nes jie man kelia asociacijas.
Pamėgau lietų.
Nusikračiau vieno, beveik kas dieną matomo žmogaus įtakos. O jis gi net kažkada man sakė, kad niekas į mane nežiūrės rimtai jei nepradėsiu rimtai rengtis. Net buvau patikėjusi. Ha ha, na į jį rimtai niekas ir nežiūri, o aš sau sėkmingai rengiuosi mikimauzinėmis maikėmis:))
Aš nebeslepiu savo beprotybių. Glostau urzgiančius žvėris ir rizikuoju.
Mano pasakomų žodžių skaičius per dieną išaugo trigubai [[jei pridėsime rašytinius žodžius – keturgubai]] darbo dienomis ir sumažėjo dvigubai savaitgaliais.
Aš pradėjau jausti keistą artumą su nepažįstamais žmonėmis (?). Taip taip D.S. čia be tavęs neapsieita.
Pati pradėjau rinktis kokios muzikos klausyt, nes nebėra DJ šalia.
Pradėjau žiūrėt filmus, bei naudotis linkomanijos paslaugomis 😛
Kartais net paskambinu kai reikia.
Va taip va.
P.S.
00.15 val valgyt ledus ir viena ranka taipint įrašą man irgi nėra visai įprasta.