Jei kada bankrutuosiu, tai tik dėl to kad nesivaldau knygyne.
Vidinis dialogas:
– Reik man knygos naujos.
– Nu ir kam? Taigi, Laura vakar atnešė Allendę.
– Taigi, perskaitysiu per vakarą.
– Jėtau, tu gi namie turi 10 neskaitytų knygų, iš kurių nei viena nežada būti nuobodi, ir dar kokias 4 keliančias abejonių, bet nu vistiek…
– Bet aš noriu šitos :(.
– Hm, ir aš noriu gal… Bet nėra pinigų.
– 30 Lt, bet gi nenueisiu kartą į maxę, o knygos kitais metais tai brangs…
– Gerai jau. Pirk. Bet tik šitą.
Ir taip Salomėja namo keliavo per knygyną. Bet kodėl, kodėl, kodėl… Kodėl? Kodėl niekas nesakė? Kodėl neįspėjo bei nenuteikė, kad jau teikėsi lietuviškai išleisti dar vieną Murakamio knygą?
Prieš Murakamį man nepadės joks vidinis dialogas, anei jokie nykštukai. Taip išlaidos išaugo 100 procentų.
Aš gi sakiau, gražiai prašiau, neleisti manęs į knygynus.
🙂 🙂 🙂 🙂 Linksmai čia tu 😀
Gal kartais reikia Irving’o Našlės vieneriems metams? 🙂
Aš atsparus knygynams 🙂
O aš irgi tik prieš kelias valandas internete pamačiau, kad išleista nauja knyga 🙂 Ir vis spėliojau, nusipirksi tu ją šiandien ar ne, nes žinojau, kad nori naujos knygos :))