Skaičiau šiandien delfyje…
Ne tiksliau buvo visai kitaip…
Bg man pranešė, kad delfis rašo jog esu amorali.
Klapt klapt.
Greitai šen nuorodą.
Skaitau.
Kokietais psichai laiške Valinskui rašo:
“Nepakartojamai gražios, originalios ir ištekėjusių moterų pavardės su tradicinėmis priesagomis -ien-, -(i)uvien-. Jos rodo šventą priklausymą šeimai, simbolizuoja ištikimybę, glaudžius sutuoktinių santykius. Tik amoraliai, negarbingai gyvenančios moterys paniekinamai vadinamos pravardėmis be šių priesagų.”
Jėga. Galvoju iš kur anys žino? Bet nu tikrai nemeluoja. Priklausau aš bent kelioms šeimoms, ale nei vienai šventai. Ištikimybė? O čia katram? Kurio pavardę su -iene galūne nešioji? Nu tai be šansų. Glaudžius santuokinius santykius? Nu glausdavomės kai šalta būdavo… Net ir su ta amoralia pavarde.
O aš tikrai gyvenu amoraliai. Dar turiu daug apgamų. Ir dar turiu tatoo su 13. Ir šiaip atrodau nelabai moraliai. Sakau gal apsimoka sudegint mane?
P.S. Tamošiūnaitė-Budrė klysta. Netrenkė ten jokis žaibas. Aš gi sakau, kad lochatrono vartai atsivėrę, o niekas netiki.
man tai įdomiausia, kaip anys sugebėjo išgyvent nuo XVII a. pabaigos iki dabar. Matyt ties lochatrono vartais laikas kitaip eina…
Vau… Aš tai -ienė…
Bet su daug apgamų.
Vadinasi ta priesaga ir nusako moralumą…
jei -ė… tai amorali, visais kitais atvejais aukštos moralės…
Geras čia…
Liūdna čia yra tai, kad ta pavardė naudojama patriarcalinei nuosavybei parodyti (kaip karvėse išdeginamas ženklas) – moteris kaip vyro priedas. Gera moteris – atžymėta. Blogą – ant laužo. Dar liūdniau nei krištonių giesmes klausyt…
Tikrai keistas tas laiškas.. bene nuo pavardės priklausytų žmogaus asmeninės savybės.
Kaip žmogus nori, kaip jam mieliau, lai taip ir užsipavardina:) Koks skirtumas?
Man tai gyvenimo esmės nekeičia.. Beje, pastebėjau, kad ne visoms moteriškoms pavardėms galūnė “ė” tinka, net juokingas padaro, o kai kurias – labai gražias padaro. Gal ten tie ir pyksta, kuriems tos galūnės netinka :)?